QUOTE(slyvka @ 2006 03 27, 09:53)
Sveiki visi,
greitu laiku tapsiu mamyte, suniuko dar neturime, bet jau galvojame isigyti prancuzu buldoga. Manau tai neturetu tureti itakos gimus vaikus, nes suniukas dar bus maziukas ir greiciau pripras prie naujo seimos gyventojo.
As taippat patariu palaukti. Mazas vaikas ir mazas suniukas - labai sunku. Be vaiko prieziuros reiks dar su suniuku uzsisimt. Daugybe baluciu visam bute, apgrauzti baldai ir daiktai, pasivaiksciojimai lauke kelis kartus per diena... Juk suniukui reikia ne maziau demesio nei vaikui. Na, pagalvok: miega tavo vaikelis pietu miego ar pvz. serga, o su suniuku reik laukan eit. Ir ka tada daryt? Gi mazas nepakentes, taip neismokysi jo namuose nesiusiot
O cia jau problema didele.
Papildyta:
O cia dar viena tekstuka iekeliu. Nors parasyta ir su jumoru, taciau tiesa visu 100 proc.
Norite šuns? Gerai pagalvokite...
Gvensite be išeiginių. Visada. Ryte ir vakare jūsų laukia pasivaikščiojimas. Ištisus metus ir netgi sausio pirmąją. Gyvenime bus du pagrindiniai užsiėmimai: Pasivaikščiojimas ir šėrimas. Pasivaikščiojimas. Šėrimas. Pasivaikščiojimas. Šėrimas. Pasivaikščiojimas. Šėrimas. Pasivaikščiojimas. Šėrimas. Pasivaikščiojimas.
Beje, pasivaikščiojimai turės būti pilnaverčiai, ilgi, įdomūs ir judrūs, būtinai atidžiai apžvelgiant apylinkes, ar netoliese nėra žmonių, šunų, kačių, vaikų, kaulų ir atvirų liukų. Įgysite puikią reakciją.
Imsite nekęsti šalčio. Taip pat ir karščio, jau nekalbant apie lietų ir sniegą. Galėsite rašyti straipsnius apie gamtos stebėjimą įvairiu metų laiku. Rengsitės stilingai patogios striukės ir seni batai. O kepurės! Išmoksite guosti save užtat šilta ir vėjas neperpučia, o tamsoje vis tiek nesimato.
Pamiršite apie klubus, vakarėlius, pasisvečiavimus ir ilgą rytinį miegą. Dabar daug svarbiau ne kokį gėrimą pirkti, o kada paskutinį kartą sysiojo jūsų šuo. Ir jei praėjo daugiau kaip 12 valandų, jūs mesite patį įdomiausią užsiėmimą, juk jūs sąžiningas žmogus.
Greitai pavirsite nesugebančiu bendrauti tipu, pagyvėjančiu tik nuo žodžių skiepai, antkaklis, pasivaikščiojimas. Tapsite neįdomiu pašnekovu, kiekvieną pokalbį nukreipiančiu link kovos su vidaus parazitais ir pašaro. Išmoksite palikti vakarėlius pačiame įkarštyje, teisindamasis šuo laukia. Po poros mėnesių jūsų jau niekas niekur nekvies.
Pasiruoškite naktiniams košmarams. Vienas iš baisiausių susapnavote, kad baigėsi šuns maistas. Jūs puikiai prisimenate, kad vakar atitempėte 30 kg maišą, o jis ėmė ir baigėsi.
Išmoksite: įvairių maisto papildų ir vitaminų pavadinimus; neklausyti tų, kurie patarinėja, kaip reikia šerti šunį, nes jie taip šeria; pranašauti, kad nuo pieno šuo suviduriuos.
Dar išmoksite įkišti termometrą šuniui į užpakalį, stebėti, kaip jis tuštinasi, šluostyti jo čiaudulio pėdsakus nuo veidrodžio, o jo seiles nuo savo drabužių, po pasivaikščiojimo valyti šuns letenas, o nuo savo batų nugremžti svetimų šunų išmatas, karpyti nagus, valyti ausis, šluostyti akis ir traukti iš šuns nasrų įvairius gatvėje rastus skanėstus, tokius, kaip pašvinkusi žuvis. Šlapio šuns kailio kvapas jums pradės patikti, tačiau jūsų drabužiai įgaus tokį pat kvapą.
Jūsų nestebins ir negąsdins išlaidos maistui, skiepams, parazitų profilaktikai, aksesuarams, kauliukams ir žaisliukams, higienos priemonėms... Geriau neskaičiuoti.
Jausitės kaltas prieš savo šunį. Jis visą dieną namuose vienas. Su juo niekas nežaidžia, nesikalba ir neina pasivaikščioti. Jūs grįžtate iš darbo ir norite pailsėti. O čia jūsų šuo mosikuoja uodega, žiūri ištikimomis akimis ir tvirtai tiki, kad dabar bus ilgas ir aktyvus pasivaikščiojimas.
Bjauriausia, kad šuo niekada nepapriekaištaus jums, netrinktelės kumščiu į stalą, neiškeiks bjauriais žodžiais. Ne! Dievina ir kantriai laukia, tyliu inkštimu pasakydamas, kad jau labai... labai... norisi sysiot...
Išmoksite bendrauti su bobutėmis, kiemsargiais ir šiaip praeiviais, kuriems nepatinka jūsų šuo.
Važinėsite į dresūros pamokas ir raudonuosite dėl savo ir šuns bukumo. Paskui spjausite į dresūrą. Po kurio laiko vėl bandysite išmokti vaikščioti greta savo šuns. Gerai ištreniruosite savo kairiosios rankos raumenis.
Išsiugdysite sugebėjimą atspėti, ką veikia jūsų šuo tamsoje gal ėda kokias nors atliekas, gal tyko vienišo praeivio, gal ieško kačių, gal taikiai kakoja, o gal jau seniai dingo nežinoma kryptim ir kaip tik artėja prie judrios gatvės, nes už poros kilometrų eina kitas šuo. Apskritai šuo gali veikti daug ką ypač tai, ko negalima.
Jūsų namai bus panašūs į lentpjūvę. Įgusite siurbliuoti kilimus ant kelių, kad išrankiotumėt visas skiedreles. Šluoti nereikės, nes nebus kuo visos šluotos seniai suėstos.
Lojimas, inkštimas ir staugimas taps jūsų mėgiamiausiu garsiniu fonu.
Nebeįsiminsite žmonių vardų, užtat puikiai pažinosite iš veido ir iš vardo visus apylinkės šunis, atsiminsite, kada jie paskutinį kartą buvo kergti ar skiepyti ir koks jų antkaklio dydis.
Po poros mėnesių jus ims persekioti įkyri idėja, kad reikėtų įsigyti dar vieną šunį.
Manote, tai viskas? Nieko panašaus. Tiesiog neturiu laiko pasakoti toliau, nes trys mano šunys jau nori į lauką. Kad tik nepamirščiau pasiimti žibintuvėlį lauke tamsu, o reikia būtinai patikrinti, ar jų išmatos normalios konsistencijos..
. Apsaugai tinkami ir dobermanai, ir rotveileriai, ir vokiečių aviganiai, ir...tt. tai yra tam tikros šuns savybės, pasireiškiančios, ugdant tam tikrus refleksus. Dažniausiai šis instinktas yra įgimtas ir jis tvirtinamas paskatinimu reikiamu momentu. Apsauga ir agresija - du skirtingi dalykai.
