Mes su vyru laikome katina, labai jau ji myliu ir lepinu. taciau vyro seima siurpina, neva kam mes ta katina laikom, nes visvien ji reikes atiduoti, kai gims vaikas. o kaip gi kitaip, kur tai matyta, kad vaikas ir katinas kartu gyventu. na, blogiausiu atveju, turime ji atiduoti kam nors bent keliems menesiams. ten gyvunu niekas nemyli, net atsisako vienam kambary buti! (ir ne del alergiju). taciau as visai nezadu kaciuko kazkur atiduoti. ir dabar galvoju, ar as neteisi sioje situacijoje, ar jie. cia visos daugiausia rasote apie sunis, o kaip su katinais?
Jei katinas sveikas, paskiepytas, švarus ir nedaro jokiu zbitku, tai pirmyn ir nieko neklausykite, kad reik atiduoti. Jei vaikas nealergiskas, tai tik sveikiau kad neaugs sterilioje aplinkoje.
QUOTE(Mally @ 2005 02 03, 21:44)
Mes su vyru laikome katina, labai jau ji myliu ir lepinu. taciau vyro seima siurpina, neva kam mes ta katina laikom, nes visvien ji reikes atiduoti, kai gims vaikas. o kaip gi kitaip, kur tai matyta, kad vaikas ir katinas kartu gyventu. na, blogiausiu atveju, turime ji atiduoti kam nors bent keliems menesiams. ten gyvunu niekas nemyli, net atsisako vienam kambary buti! (ir ne del alergiju). taciau as visai nezadu kaciuko kazkur atiduoti. ir dabar galvoju, ar as neteisi sioje situacijoje, ar jie. cia visos daugiausia rasote apie sunis, o kaip su katinais?
Jeeezus kas per zmones.
Jei patiems nepatinka, tai bent kitu nesiurpintu. Ir sunys, ir kates kuo puikiausiai sugyvena su kudikiais. Aisku, reikia supazindinti katina su kudikiu ir stengtis is pradziu nepalikineti vienu. Jei vaikas bus nealergiskas, o katinas - ne serijinis zudikas, tai viskas turetu buti kuo puikiausiai
Pas mus namie katinas ir du sunys. su vyresniuoju vaiku visas zoologijos sodas puikiai sutaria, o kudikis dar tik nusimato, bet mums net minties nera, kad jais reikes atsikratyti 
Atvirksciai, as slapta puoseleju vilti atsivezti i LT dar porele retu sunu
Kaip tik butu gerai juos uzauginti per dekretines 
Perkelta iš kt. temos bet i temą...
Auginu trečią vaiką - pagranduką.
skirtumas tarp antro ir 3 vaiko 10 metų. Kai gimė trečiasis turėjome nuostabią mylimą 6 metų bokserių veislės kalytę. Apie jokius svarstymus vaikas-šuo nebuvo net minties. juk šuo augo kartu su vyresniaisiais vaikais.
(beje bokserė buvo su kilmės dokumentais, iš Vokietijos. sakau tai todėl, kad šuns psicikos stabilumui, patikimumui, labai svarbu kilmė. Tik jei šuo su dokumentais galima būti tikram, kad jo psichika atitiks numatytą standarte. Netgi labradoras be dokumentų būna išveistas dažniausiai iš tų kurie būna išbrokuoti per psichikos testą dėl agresyvumo)
Taigi gimė trečiasis vaikas, ir šuo buvo puikus pagalbininkas- jei vaikas užverkdavo pakviesdavo mane. netgi kieme palikdavome saugoti vežimėlį.
Bet... Vaikas pradėjo šliaužioti, ropoti..., žengti pirmuosius žingsnius...
Dėl valgymo iš šuns dubenėlio nieko tokio... saugojau, paslėpdavau ir t.t. o be to juk šuos mano, prižiūrėtas, švarus ... šuo į tai žiūrėjo pakančiai ir su meile. kartais net nešdavo skanesnį kasnelį dalintis. Aišku kad tai veikė nervus, bet taiksčiausi su šia betvarke.
Nerimą kėlė kitkas- galima sakyti šuns saugumas. Šuo vaiką traukė kaip magnetas. kur buvęs kur nebuvęs žiūrėk, jau bando šuniui į nosiaskylę kokį žaisliuko kotelį įkišti, ar akį "išgliaudenti"... Kai pradėjo stotis, įsikbti stengdavosi ne į kėdę, sofą ar stalą, o tik į šuns ausis ar lūpas. Žinote bokserio lūpos-- ilgos ir minkštos... ir jų daug . Šuo kentėdavo, nebėgdavo, kad gink dieve vaiko nepargriauti. Kartais cypdavo iš skausmo. Kartais ašarų pilnos akys būdavo...
Viskas baigėsi tuo, kad pasitaikė geras žmogus, labai norintis bokserio, turintis puikias sąlygas (beje dirbo mėsininku ) ir aš padovanojau jam savo šunį...
Kodėl taip padariau?
Todėl kad nebuvau tikra, kad šuo visada iškęs vaiko išdaigas... Juk ir žmogus kartais dantistui įkanda, ar suduoda per rankas, paveiktas smarkaus netikėto skausmo. Ir kas man užtikrins, kad taip neatsitiks šuniui? O šuo deja, su dantimis...
Su naujuoju šeimininku kalbėdavomės telefonu, jis su meile pasakodavo apie šunį, sakė kad jis laimingas
Niekada nesigailėjau, kad atidaviau. Bet niekada ir neišdrįsau nuvažiuoti jo aplankyti, nes bijojau pažvelgti savo šuniui į akis...
Dabar laikau Labradorą, Įsigijau, kai trečiam vaikui suėjo 3 metai ir aš nusprendžiau, kad daugiau naujagimių tikrai neturėsiu...
Ir žinote ką. Jei aš tada būčiau turėjusi ne bokserį o Labradorą, jo nebūtų reikėję atiduoti... Nes Labradoras-protinga vaiko auklė, kuria gali pasitikėti labiau negu žmogumi... Ir jis moka taip pakreipti aplinkybes, kad vaikui nekiltų noras kaip nors skaudinti šunį...
Auginu trečią vaiką - pagranduką.
skirtumas tarp antro ir 3 vaiko 10 metų. Kai gimė trečiasis turėjome nuostabią mylimą 6 metų bokserių veislės kalytę. Apie jokius svarstymus vaikas-šuo nebuvo net minties. juk šuo augo kartu su vyresniaisiais vaikais.
(beje bokserė buvo su kilmės dokumentais, iš Vokietijos. sakau tai todėl, kad šuns psicikos stabilumui, patikimumui, labai svarbu kilmė. Tik jei šuo su dokumentais galima būti tikram, kad jo psichika atitiks numatytą standarte. Netgi labradoras be dokumentų būna išveistas dažniausiai iš tų kurie būna išbrokuoti per psichikos testą dėl agresyvumo)
Taigi gimė trečiasis vaikas, ir šuo buvo puikus pagalbininkas- jei vaikas užverkdavo pakviesdavo mane. netgi kieme palikdavome saugoti vežimėlį.
Bet... Vaikas pradėjo šliaužioti, ropoti..., žengti pirmuosius žingsnius...
Dėl valgymo iš šuns dubenėlio nieko tokio... saugojau, paslėpdavau ir t.t. o be to juk šuos mano, prižiūrėtas, švarus ... šuo į tai žiūrėjo pakančiai ir su meile. kartais net nešdavo skanesnį kasnelį dalintis. Aišku kad tai veikė nervus, bet taiksčiausi su šia betvarke.
Nerimą kėlė kitkas- galima sakyti šuns saugumas. Šuo vaiką traukė kaip magnetas. kur buvęs kur nebuvęs žiūrėk, jau bando šuniui į nosiaskylę kokį žaisliuko kotelį įkišti, ar akį "išgliaudenti"... Kai pradėjo stotis, įsikbti stengdavosi ne į kėdę, sofą ar stalą, o tik į šuns ausis ar lūpas. Žinote bokserio lūpos-- ilgos ir minkštos... ir jų daug . Šuo kentėdavo, nebėgdavo, kad gink dieve vaiko nepargriauti. Kartais cypdavo iš skausmo. Kartais ašarų pilnos akys būdavo...
Viskas baigėsi tuo, kad pasitaikė geras žmogus, labai norintis bokserio, turintis puikias sąlygas (beje dirbo mėsininku ) ir aš padovanojau jam savo šunį...
Kodėl taip padariau?
Todėl kad nebuvau tikra, kad šuo visada iškęs vaiko išdaigas... Juk ir žmogus kartais dantistui įkanda, ar suduoda per rankas, paveiktas smarkaus netikėto skausmo. Ir kas man užtikrins, kad taip neatsitiks šuniui? O šuo deja, su dantimis...
Su naujuoju šeimininku kalbėdavomės telefonu, jis su meile pasakodavo apie šunį, sakė kad jis laimingas
Niekada nesigailėjau, kad atidaviau. Bet niekada ir neišdrįsau nuvažiuoti jo aplankyti, nes bijojau pažvelgti savo šuniui į akis...
Dabar laikau Labradorą, Įsigijau, kai trečiam vaikui suėjo 3 metai ir aš nusprendžiau, kad daugiau naujagimių tikrai neturėsiu...
Ir žinote ką. Jei aš tada būčiau turėjusi ne bokserį o Labradorą, jo nebūtų reikėję atiduoti... Nes Labradoras-protinga vaiko auklė, kuria gali pasitikėti labiau negu žmogumi... Ir jis moka taip pakreipti aplinkybes, kad vaikui nekiltų noras kaip nors skaudinti šunį...
To kasiopeja: Mano suns brolis sukandziojo mergaite, sukandziojo tiek, kad mergaite visa gyvenima bus su didziausiu randu ant veido.
Tai buvo sio suns auklejimo pasekmes, nes jam buvo galima viskas. Bet neziurint i tai jie laiko ta suni namie. As to tikrai nepateisinu.
As sutinku su ta nuomone, kad suo ne daiktas ir kai ji isgyjai, tai ir nesi uz ji atsakomybe.
Jus visos taip drasiai sakot atiduot ir taskas. O pacios pagalvojat, jei jusu vaikams jusu augintiniai ka nors padarytu, kaip tada elgtumetes. Ar butu lengva atiduot? Ar atiduotumet? Asku nelinkiu, kad nors vienai taip atsitiktu.
Nei vienas zmogus negali suprasti kas pas suni galvoje darosi ir ka jis sumastys, mes tik galime nuspeti. Be to bet kurios veisles suo gali pridaryti tiek pat zalos mazam vaikui kaip ir stafas.
Tai buvo sio suns auklejimo pasekmes, nes jam buvo galima viskas. Bet neziurint i tai jie laiko ta suni namie. As to tikrai nepateisinu.
As sutinku su ta nuomone, kad suo ne daiktas ir kai ji isgyjai, tai ir nesi uz ji atsakomybe.
Jus visos taip drasiai sakot atiduot ir taskas. O pacios pagalvojat, jei jusu vaikams jusu augintiniai ka nors padarytu, kaip tada elgtumetes. Ar butu lengva atiduot? Ar atiduotumet? Asku nelinkiu, kad nors vienai taip atsitiktu.
Nei vienas zmogus negali suprasti kas pas suni galvoje darosi ir ka jis sumastys, mes tik galime nuspeti. Be to bet kurios veisles suo gali pridaryti tiek pat zalos mazam vaikui kaip ir stafas.
mano nuomone jei nuspresit atsisakyti suns tai geriau jau ji uzmigdyti nes tai nemazas suniukas jis prisirses prie jusu o svetimi jam ir liks svetimi 
o siaipp tai neskubekit nes is savo patirties galiu pasakyti kad irgi labai bijojau kaip mano suo sureguos i vaikeli o turim nemaza suniuka o rotveileri tai sarginiai sunys
tad tik galiu patarti jau dabar kol vaikelis pilve pratink suni nesidankstyk pilvo o kaip mazam vaikui pasakok kad atsiras naujas zmogus rodyk jo rubelius o kai parsivesit vaikeli irgi neslepk o duok pauostyti maniskis po savaites jau apsiramino ir nebesiverze vos tik vaikelis pravirkdavo ar as ji pasiimdavau po to tiesiog tapo ritualas atbegti kiekviena ryta ir palaizyti rankyte o siaip tai dabar kaip vaikis jau ropineja ir vaiksto pasilaikydamas tai net noriai leidzia isikibti i kaili ir padeda atsistoti tempia visus zaisliukus kad su juo zaistu, kai manisikis pravirksta suo ispaskos stauga tai tokia sirena gaunasi kad ir siurbliuojant kambarius visada isgirsti, o svarbiausia vaikas krikscia is dziaugsmo kai suo pribega ir palaizo
tik aisku pirmus tris menesius suni labai stebejom kaip reaguoja ir tt... tad svarbiausia stebeti ir jei nors kazkais ne taip tada jau aisku vaikas svarbiau
o del visu tu apkandziojimu tai 90 proc buna zmoniu kalte nes isigija suni pamirsta kad tai didziule atsakomybe ir butina dresura nors paciu pagrindiniu komandu
o kiek zinau stafiai daugiau medziokliniai sunis ir ju medziokles taikinys ne zmogus o kiti gyvunai, o kad is ju padaro kovinius tai jau cia paciu zmoniu iskrypimas
o siaipp tai neskubekit nes is savo patirties galiu pasakyti kad irgi labai bijojau kaip mano suo sureguos i vaikeli o turim nemaza suniuka o rotveileri tai sarginiai sunys
tad tik galiu patarti jau dabar kol vaikelis pilve pratink suni nesidankstyk pilvo o kaip mazam vaikui pasakok kad atsiras naujas zmogus rodyk jo rubelius o kai parsivesit vaikeli irgi neslepk o duok pauostyti maniskis po savaites jau apsiramino ir nebesiverze vos tik vaikelis pravirkdavo ar as ji pasiimdavau po to tiesiog tapo ritualas atbegti kiekviena ryta ir palaizyti rankyte o siaip tai dabar kaip vaikis jau ropineja ir vaiksto pasilaikydamas tai net noriai leidzia isikibti i kaili ir padeda atsistoti tempia visus zaisliukus kad su juo zaistu, kai manisikis pravirksta suo ispaskos stauga tai tokia sirena gaunasi kad ir siurbliuojant kambarius visada isgirsti, o svarbiausia vaikas krikscia is dziaugsmo kai suo pribega ir palaizo
tik aisku pirmus tris menesius suni labai stebejom kaip reaguoja ir tt... tad svarbiausia stebeti ir jei nors kazkais ne taip tada jau aisku vaikas svarbiau
o del visu tu apkandziojimu tai 90 proc buna zmoniu kalte nes isigija suni pamirsta kad tai didziule atsakomybe ir butina dresura nors paciu pagrindiniu komandu
o kiek zinau stafiai daugiau medziokliniai sunis ir ju medziokles taikinys ne zmogus o kiti gyvunai, o kad is ju padaro kovinius tai jau cia paciu zmoniu iskrypimas
Jus visos taip drasiai sakot atiduot ir taskas. O pacios pagalvojat, jei jusu vaikams jusu augintiniai ka nors padarytu, kaip tada elgtumetes. Ar butu lengva atiduot? Ar atiduotumet? Asku nelinkiu, kad nors vienai taip atsitiktu.
Jei paklaustumet manes, ka as daryciau, jei mano suo apkandziotu mano vaika, tai atsakau, Kad savo suni galeciau ir savo rankom nugalabyti, kad jis uz musu meile jam, taip ziauriai atsidekojo. Galite mane
.
Bet kadangi pirkdama suni, labai planauvau i ateiti ir numaciau kad per artimiausius 5 metus musu seimoje bus kletskas, tai pasirinkau labradora, manau sios problemos tureciau isvengti
Jei paklaustumet manes, ka as daryciau, jei mano suo apkandziotu mano vaika, tai atsakau, Kad savo suni galeciau ir savo rankom nugalabyti, kad jis uz musu meile jam, taip ziauriai atsidekojo. Galite mane
. Bet kadangi pirkdama suni, labai planauvau i ateiti ir numaciau kad per artimiausius 5 metus musu seimoje bus kletskas, tai pasirinkau labradora, manau sios problemos tureciau isvengti
Haski, Atiduoti suni, mano nuomone, yra drastiskas zingsnis. As jau rasiau, kad tarpinis variantas butu: kastruoti suni+intesnyviai uzsiimti dresura ir ziureti kas bus, kai atsiras vaikas. Nors man labiausiai butu patikes variantas, kad zmones pries isigydami toki suni butu pagalvoje, kad kada nors visgi tures vaiku... 
Kad bet kuris suo gali sumastyti bet ka - teisybe. Bet paprastai sunys, pries puldami urzgia (cia as nekalbu apie nestabilios psichikos bailius sunis). Tada zmogus zino, kad laikas pasitraukti arba patraukti vaika. Stafai to nedaro. Tai is kur man ar mano vaikui zinoti, kada suo yra puolimo ribos?
Dar karta kartoju, kad esu nesu pries sunis, kurie "signalizuoja" apie savo ketinimus. O rotveileriai man is viso yra patys graziausi sunys
Kad bet kuris suo gali sumastyti bet ka - teisybe. Bet paprastai sunys, pries puldami urzgia (cia as nekalbu apie nestabilios psichikos bailius sunis). Tada zmogus zino, kad laikas pasitraukti arba patraukti vaika. Stafai to nedaro. Tai is kur man ar mano vaikui zinoti, kada suo yra puolimo ribos?
Dar karta kartoju, kad esu nesu pries sunis, kurie "signalizuoja" apie savo ketinimus. O rotveileriai man is viso yra patys graziausi sunys
QUOTE(haski @ 2005 02 06, 17:08)
Be to bet kurios veisles suo gali pridaryti tiek pat zalos mazam vaikui kaip ir stafas.
Na, palyginus stafordšyro nasrus su pvz. prancūzų buldogo....
Mano dvimetis sūnus mūsų prancūzę jau gerokai lenkia ir ūgiu, ir svoriu, o štai iki stafo jam dar daug augti teks.
Be to bet kurios veisles suo gali pridaryti tiek pat zalos mazam vaikui kaip ir stafas.
[/quote]
TAip gali padaryti zalos, tad reikia labai saugoti vaikus, ir ypac nuo labradoru, nes jie gali, ne tai kaip stafas sukramtyti vaika, o gali uzlaizyti negyvai
[/quote]
TAip gali padaryti zalos, tad reikia labai saugoti vaikus, ir ypac nuo labradoru, nes jie gali, ne tai kaip stafas sukramtyti vaika, o gali uzlaizyti negyvai
TAip gali padaryti zalos, tad reikia labai saugoti vaikus, ir ypac nuo labradoru, nes jie gali, ne tai kaip stafas sukramtyti vaika, o gali uzlaizyti negyvai
[/quote]
[/quote]
