tikrai ne nuo nervo

nuo nervo taip tragiskai ir ilgai nebuna

tas sukimas toks truputi kitoks. o cia kaip uzeis staigiai su skausmais, kad net negera. cia jau nuo nuotaikos nepriklauso, pilvui toks kaip apsinuodijimas iseina. taip kad is namu kojos nekelciau uz jokius pinigus. taip ir maniau, kad bus taip po tos misraines, nes ir seniau taip budavo, gal tik ne tokio lygio. ale skani buvo
o vaiko neplanuojam, mokslai dar nebaigti, dar jauni

bet man faina jaunos mamos. kartais pagalvoju, kad va, gal ir nieko butu - vis uzsiemimas, o iki to gal apmazetu kancios. nu bet logiskai galvojant, negi darysi vaika del naudos ar kokios atrakcijos savom nuotaikom gydyti

nu nesazininga taip butu

aisku, jei jau taip nutiktu, tikrai nesibaidau ir nesu is tu, kad ten karjera ar pns dalykai rupi. man ir niekad nerupejo. kiti dalykai mane gyvenime domina, is ko nepragyvensi, o ta liga ir visi vaistai mane atbukino taip, kad net tai, kas seniau labai rupejo - mazai teberupi. patapau suknista hedoniste, egoiste, o gal visada tokia ir buvau. kamuoja chroniskas tingulys. o darbas reikalingas, tai zinai, kad gyvent galetum. o visokios karjeros, tai ka as zinau, jau laidoju viltis. per ta sindroma su savim nesusitvarkau, kokios dar karjeros aukstumos

cia panasiai kaip is tos knygos: "visi man pranasavo auksta skrydi, o as taip niekada ir nepakilau".