QUOTE(mints @ 2007 09 29, 20:20)
Matau vyru cia jums truksta supermamu forume

nors ne labai cia diedams vieta, bet pasireiksiu ir ash nes turiu ta pati dziaugsma kaip ir jus, panos. Galit pasijuokt, kaip esu dekingas Akropoliui kad jis yra pusiaukeleje nuo mano namu iki darbovietes o tulikai ten svarus ir dirba nuo labai anksti
Na mano atvejis labiau sezoninis ir priede su GERL. Tai aplamai irgi jauciuos nyykiai uztat i tulika lakstau butent tada kai maziausiai tikiuosi arba maziausiai reikia, tarkim 1 minute iki isvykstant autobusui (komandiruote i uzsieni) isivaizduokit, autobusas isvyksta o as tupiu kazkur autobusu stoties rusyje

ir skambinu i darba kad atsauktu viesbuti

(o aplamai kaip baisu vaziuot autobusais ilgus atstumus su tokia liga!)
Juokai juokais, o siaip realijos tai pilkos - tabletes jau 10 metu, nesekmingas bendravimas su prichologais. Klausia kas tau blogai? O as ziuri ir matau kad man tai viskas gerai o va tas psichologas kazkoks liudnas - gal jam kas blogai? Dazniausiai kai esu pas gydytoja kaip tycia jauciuos puikiai ir nemoku suformuluot kas blogai

Ir viskas ka pasakau skamba ne kaip liga, o laikini sunegalavimai. O medicina musu tokia - zodi ne ta pasakei ir gavai ne ta diagnoze

nepastebejot?
sveikas, mints. na, matau, kad tikrai realijos pilkos ir nieko gero čia jau nesišviečia. nors va buvo viena dalyvė, sakė, kad vienu metu norėjo tualete apsigyventi, o dabar gyvena kaip ir normalų gyvenimą, nes stabilizavo padėtį. ir būtent su psichoterapijos pagalba. tai va, tokia ta durna viltis likusi... nors realiai tai stebuklais netikiu (kad toks man atsitiktų)

kas su psichologais ir kitais psi-, tai man irgi nekaip rišasi kalba. arba sunervina iki negaliu, arba taip pat pasėdžiu, pasišypsau, kaip Tu, nes nu o ką sakyt - matai, žmogus prieš tave sėdintis šypsosi, problemos nedaro, tai tu irgi tas kelias minutes pasišypsai, pagalvoji - o gal! nu ir... išėjus vėl niūri kasdienybė prasideda. man asmeniškai sunkiausia anksti rytais (tada veikia psichologiškai, kad dar wc niekur nedirba), tai ir nevažinėju tuo metu (jeigu reikia, nuveža. kaip supratai turbūt, nedirbu per tą sindromą... nes važiuot toli. nu kažkaip artimoj ateity spręsiu tą problemą, nes va tuoj baigsiu mokslus. jau ir taip seniai sąžnė graužia dėl to darbo, bet nežinau, ką daryt), dar blogai per kamščius. nu vilniuje tokį malonumą galima patirti neretai. tai kartais pagalvoju, gal į kokį kaimą kraustytis tar gyvuliukų, dingtų visi sindromai

tolismesnėj ateity gal bus labiau paplitęs darbas namuose, bet čia irgi nelabai gerai. užsisėdėsi, tai išvis bus... man šiuo metu pablogėjimas, tai gerai tik kol savaitgalis, o taip tai labai kankinuosi, nusibodo jau

baigiu išprotėt, reik kažkaip tvarkytis, nes tuo metu tik mirt tesinori. o atostogų metu neblogas dalykas yra kelionės į užsienį, kažkaip ten būdama atsipalaiduoju, vienakart išvis buvo pasidariusi atvirkštinė problema

beje, tai Tu dar labai drąsus - tolimus atstumus važiuot autobusais už jokiu pinigus nevažiuočiau. dėl blogų diagnozių, tai jau tendencija. būtų man diagnozavę, ką turėjo diagnozuoti, tai dabar neturėčiau to sindromo turbūt. nu bet ką čia jau besvajosi, kas būtų, jeigu būtų...
p.s. atrodai toks 'atsipūtęs'. ką man su savim daryt, aš betkokį šūdniekį imu į galvą

jau pati sau atsibodau. tai su tuo sindromu 'dasivarau' save iki kritinės ribos. ir net ne tik depresijos metu esu "žmogus be odos". nu durna, ką pasakysi

auklėjimas čia kaltas ir genai