Kada metas skirtis?

Nežinau, bet pas mus namuose dedasi negeri dalykai. Nebėra draugystės, nebėra džiaugsmo, kažkoks abejingumas ir užsidarymas vienas nuo kito.
Esame 11 metų kartu. Turime sūnų. Esame praėję ugnį ir vandenį, nuo pat pradžių. Buvo daug vargo, neprieteklių, bet nieko , kažkaip tada išgyvenom. Nors buvo laikas, kai spręsdavau, ką pirkti- ar vaikui pampersų, ar valgyti
( tuo metu aš studijavau, o vyras nedirbo). Kai 9 metus pragyvenome 16 kvadratų kambary su bendra virtuve. Ai nesiplėsiu, daug kam yra buvę tų sunkumų.
Dabar gyvename kaip ir normaliai- bet vėlgi -finansų nešėja esu aš. Dirbu po 10-11 val per dieną, ir dar į darbą važiuoju kasdien po 60 km, ir grįžtu. Blem , kaip aš pavargau , aš noriu būti moteris, bent retkarčiais, kad kažkas palepintų, paguostų. kai pasakau- kad pavargau- tai sako:" tu pati kalta, kam tiek dirbi, kas verčia?" Bet aš noriu normalios buities, normalios ateities savo sūnui. kad nereiktų skursti, kad galėčiau bent kartą per metus kažkur nuvažiuoti, paatostogauti.
Nieko nebenoriu...jau taip pavargau. jei kas atsuktų man metus atgal- eičiau nuo jo ir neatsisukčiau. Tvarkyčiau gyvenimą iš naujo. O dabar- gaila metų, kurie prabėgo...gaila atimti iš vaiko tėvą( jis kaip tėvas , su sūnumi bendrauja). Aš pati esu augusi be tėvo, žinau, kad tai nėra labai gerai.
Jokių bendrų interesų, bendrų draugų neturime. Į žmones išeinam gal kelis kartus per metus, gal dar rečiau.
neturima antro vaiko. Kažkada jis norėjo, o aš ne, nes norėjau susitvarkyti buitį. Dabar aš jau labai norėčiau antro vaiko, bet...Vis klausiu savęs- ar beverta? nes iškrisiu iš darbo bent metams- dviems, po to bus dar sunkiau, nes vėl vienai reiks vaikais ir jų išlaikymu rūpintis. Bet meteliai eina, jau virš 30, tai kad jau paskui gali būti vėlu gimdyti.
Nežinau, jis kai yra namuose, tai mane taip kartais slegia. Kažkoks kartėlis. nesaku , būna ir gražių dienų, kai išeinams pasivaikščioti, ar  į kiną, ar taip kur nors. Bet retai...Buvo išvažiavęs savaitei ( dabar jis  bedarbis), tai man taip buvo gerai, net nesmagu sau pačiai tai pripažinti...
Gal metas skirtis, nebežinau. Na, aš šiaip turiu begalinę kantrybę, bet jau ir man jos trūksta...

finansų nešėja esu aš
Nebėra draugystės, nebėra džiaugsmo, kažkoks abejingumas ir užsidarymas vienas nuo kito.

Sveikos mergaites....paskaicius keliata straipsneliu, galvoju papasakosiu ir as. Vestuves atsventem pries 5m. Niekada net minciu nebuvo apie skyrybas...mylejom vienas, kita ziauriai. Gime sunus. viskas ok. Nusipirkom nama, ysirenginejam...nu faina, gyvenimas juda...kol....viena ryta, jis kaip visad isvaziuoja y darba...negryzta, tik skambutis. Tavo vyras pakliuvo y avarija, vezamas dabar renomobiliu y reanimacija, komoje vat nuo tada ir prasidejo. Jis atsikele po 10d is komos, vargom, mankstinomes, valgydinau, keiciau pampersus....gyvenimas apsiverte.....na zodziu...po visa to jis pasikeite. Man dzin buvo, koks toks, jis mano vyras...gyvensiu. Bet laikui begant(aisku jis jau normalus, dirba, vairuoja....)pradejom pyktis del visko. Jis nieko nenori, jam niekas neydomu, paseno 10m atrodo...lt duoti gaila, vis taupykim...dar mamele "gera" ytaka dare....kol pumpt, nebeistveriau ir atskirai pradejom gyventi...puse metu pragyvenom, tada isiskyrem...jis jau turi kita, kartu gyvena, su vaikiuku....mudu su vaikium, atskirai...aisku, as jam tik sekmes linkiu...bet tik va, kaip kartais subyra gyvenimas...bet nieko...yra nuosmukiu, bus ir pakilimu...pritariat mergaites? soriuka, jei bus klaidu(o ju tkrai bus )

Na ka gryzau po kino radau ji namie net nepasisveikino zodziu persimetem keliais zodziais.... na ka galvoju reik pakalbint. Sakau nu tai ka galvoji toliau? tyli... sakau kalbek nebuk mazas vaikas    zodziu kalbetis nenori sake apie ateity nieko nezino ir  t t. tada as jam isdesciau savo mintis kad  kad taip gyvent negalima ir t t jis nesipriesino skirybom. Nuliudau nes tikejausi bent kaskiek, zodziu pasiemiau is banko pinigeliu isikraustymui ir pakuosiuos daiktus..... Gaila kad tokia realybe,galvoju ar viskas bus gerai,blogos mintys puola... bet as stenksiuos.... gaila visgi buvom susizadeje,bet siais laikas ne tiek daug reiskia. Gaila kad taip meileje nesiseka atrodo ir grazi ir protinga panele esu... Sedziu dabar ir verkiu tiksliau asaros pacios byra. na bet visiems buna sunkiu akimirku......

man vis kyla si mintis - skirtis..
kiek esam su vyru, tiek vis kyla. o esam nemazai - 9 metai siemet bus.
Labai veda is kantrybes jo pasilakstymai su draugeliais. Iki vaikiukio gimimo, net per nestuma, visa tai toleravau, nes ir pati nemegstu "susikibus uzpakaliais" ilgai sedet, bet dabar manyje kazkas pasikeite. Man reikia pagalbos, paramos, galu gale demesio. Vyras dalyvavo gimdyme, visas 18 val., su mazyliu pabendrauja kartais savo noru neprasomas, bet visa tai uzgozia tie nesibaigiantys lakstymai... keikviena savaitgali - kluba, kas antra vakara - prie forum palace ir pan varo, dabar 11 val. nuvare masinos pasiimti, nes vakar isgere ir mieste paliko, tai iki siol ner jo. Nors taremes kad su mazyliu nuvarysim kur i gamta. O dar (net geda rasyt apie toki jo poelgi), kai maziui buvo tik 2 sav., jis paskelbe kad labai pavarges jauciasi ir isvare su draugu i Turkija    neklauskit, kaip as ji isleidau.. neisleidau. Net tie draugeliai jo liko pakraupe. Grizes as dar likau kalta, kad visa ta savaite neatsakinejau i jo skambucius.    Zinau, kad jis toks zmogus, jam labai daug bendravimo reikia, bet, atsiprasau, jei nori lakstyt, kam reikejo vesti ir vaikus gimdyt. Norejo vaiku, ilgai ikalbinejo, zadejo daug ko, kad aprims, kad bus namie. Kai gavo, aisku tai ir liko tik pazadais. Buvom pries savaite palangoje, nu kazkoks siaubas - faktiskai visa laika pratylejome. Visaip ji kalbinu, atsakymas- taip, ne. Namie tai tas pats, beveik nesikalbam, tik del kasdieniu reikalu.
Man jau paciai nusibodo, gyvenu, kaip  su kambarioku-nuomininku. Ateina namo tik pavalgyt ir pamiegot.

reksmai-kalbos-arasos-argumentai jo neveikia, patikrinta.

tai kas belieka... Gal cia sulauksiu patarimo..

labas,labai liudna,kai 2 milintis zmones nesupranta viens kito
Seip moters uzduotis Skatinti savo vyra siekti kazkuo....kurti lizdeli....myleti....ir tt.
Jusu maziukui 1 mienuo,tokie vaikai NEIDOMUS vyrams.Va kada jis prades vaiksioti,kalbeti jus pamatysit,kaip jis su juo zais,eis pasivaiksiot,skaitis knygas.
Jai norit,kad vyras neeitu is namu ,leiskit jam susitikti su draugais pas jus,kartu padarikit,vyno,alaus vakareli.Paloskit kortom,na nezinau.Pas mus jau labai daug metu tokia tradicija.Ateina vyro draugai,mes kartu padarom uzkandzius,as truputi su jais pasedziu,o po to einu filma ziuret.Jie kartais sedi iki ryto,snekasi,losia kortom ir tt.
Musu(moteru) verkslenimai veda vyrus is proto,jie pradeda pikti-patikrinta
Man kazkada,vyras sakydavo,kai tu verki,as noriu atvirksiai viska padaryti.
Sukurkit namie tokia atmosfera,kad jis kaifotu ir nenores eiti is namu.
sekmes,jum tikrai pasiseks.

Neskaiciau visos temos, bet galvoju, kad visada metas skirtis kai partneriai tampa vieni kitiems nebeidomus...

na taip , kur jau ne, tapo neįdomus ir spiri pro duris, leki klauno  ieškoti.Dzin , kad praeita pro vandenį ir ugnį . Su tokiu požiūriu, reikės ne vieno klauno...

Neidomus vienas kitam reiskia gyvena atskirus gyvenimus ir nieko bendro nebeturi. Kad taip neatsitiktu, reikia bent biski pamastyti su kuo susidedi pries pradedant vesti bendra uki ir tada su tokiu poziuriu nieko nebereikes ieskoti.

Pirmoj eilutėj - jūsų problema.
Antroje - pasekmės.

Ceburaska, kai perskaičiau jūsų straipsnį, galėčiau tą patį pasakyti, kad- " jis mane slegia", "išsiurbia iš manęs tarsi visą energiją".Kodėl?ženklų neatitikimas?Ar kas nors siejote su zodiako ženklais?

Neskaiciau visos temos, bet galvoju, kad visada metas skirtis kai partneriai tampa vieni kitiems nebeidomus...

Is komentaro reiktu suprasti, kad dauguma yra visiskai nemastantys? Linkiu, kad netektu springti siais zodziais po kazkiek laiko

Blogai supratote, bet tiek to. Tikrai netikiu, kad dauguma vieni kitiems nebeidomus. Ir tikrai netikiu, kad dauguma renkasi nemastydami. Nors siaip nesu statistike, taigi nei tu, nei as is tiesu nezinai, kokia ta dauguma.
Bet kad dalis renkasi nemastant, tai tiesa. O nenusibosti vienas kitam ir buti idomiems irgi reikia pasistengti.