Sveikos mergaites....paskaicius keliata straipsneliu, galvoju papasakosiu ir as. Vestuves atsventem pries 5m. Niekada net minciu nebuvo apie skyrybas...mylejom vienas, kita ziauriai. Gime sunus. viskas ok. Nusipirkom nama, ysirenginejam...nu faina, gyvenimas juda...kol....viena ryta, jis kaip visad isvaziuoja y darba...negryzta, tik skambutis. Tavo vyras pakliuvo y avarija, vezamas dabar renomobiliu y reanimacija, komoje

vat nuo tada ir prasidejo. Jis atsikele po 10d is komos, vargom, mankstinomes, valgydinau, keiciau pampersus....gyvenimas apsiverte.....na zodziu...po visa to jis pasikeite. Man dzin buvo, koks toks, jis mano vyras...gyvensiu. Bet laikui begant(aisku jis jau normalus, dirba, vairuoja....)pradejom pyktis del visko. Jis nieko nenori, jam niekas neydomu, paseno 10m atrodo...lt duoti gaila, vis taupykim...dar mamele "gera" ytaka dare....kol pumpt, nebeistveriau ir atskirai pradejom gyventi...puse metu pragyvenom, tada isiskyrem...jis jau turi kita, kartu gyvena, su vaikiuku....mudu su vaikium, atskirai...aisku, as jam tik sekmes linkiu...bet tik va, kaip kartais subyra gyvenimas...bet nieko...yra nuosmukiu, bus ir pakilimu...pritariat mergaites?

soriuka, jei bus klaidu(o ju tkrai bus

)