QUOTE(ceburaska @ 2011 08 14, 10:44)
Nežinau, bet pas mus namuose dedasi negeri dalykai. Nebėra draugystės, nebėra džiaugsmo, kažkoks abejingumas ir užsidarymas vienas nuo kito.
Esame 11 metų kartu. Turime sūnų. Esame praėję ugnį ir vandenį, nuo pat pradžių. Buvo daug vargo, neprieteklių, bet nieko , kažkaip tada išgyvenom. Nors buvo laikas, kai spręsdavau, ką pirkti- ar vaikui pampersų, ar valgyti
( tuo metu aš studijavau, o vyras nedirbo). Kai 9 metus pragyvenome 16 kvadratų kambary su bendra virtuve. Ai nesiplėsiu, daug kam yra buvę tų sunkumų.
Dabar gyvename kaip ir normaliai- bet vėlgi -finansų nešėja esu aš. Dirbu po 10-11 val per dieną, ir dar į darbą važiuoju kasdien po 60 km, ir grįžtu. Blem , kaip aš pavargau , aš noriu būti moteris, bent retkarčiais, kad kažkas palepintų, paguostų. kai pasakau- kad pavargau- tai sako:" tu pati kalta, kam tiek dirbi, kas verčia?" Bet aš noriu normalios buities, normalios ateities savo sūnui. kad nereiktų skursti, kad galėčiau bent kartą per metus kažkur nuvažiuoti, paatostogauti.
Nieko nebenoriu...jau taip pavargau. jei kas atsuktų man metus atgal- eičiau nuo jo ir neatsisukčiau. Tvarkyčiau gyvenimą iš naujo. O dabar- gaila metų, kurie prabėgo...gaila atimti iš vaiko tėvą( jis kaip tėvas , su sūnumi bendrauja). Aš pati esu augusi be tėvo, žinau, kad tai nėra labai gerai.
Jokių bendrų interesų, bendrų draugų neturime. Į žmones išeinam gal kelis kartus per metus, gal dar rečiau.
neturima antro vaiko. Kažkada jis norėjo, o aš ne, nes norėjau susitvarkyti buitį. Dabar aš jau labai norėčiau antro vaiko, bet...Vis klausiu savęs- ar beverta? nes iškrisiu iš darbo bent metams- dviems, po to bus dar sunkiau, nes vėl vienai reiks vaikais ir jų išlaikymu rūpintis.
Bet meteliai eina, jau virš 30, tai kad jau paskui gali būti vėlu gimdyti.
Nežinau, jis kai yra namuose, tai mane taip kartais slegia. Kažkoks kartėlis. nesaku , būna ir gražių dienų, kai išeinams pasivaikščioti, ar į kiną, ar taip kur nors. Bet retai...Buvo išvažiavęs savaitei ( dabar jis bedarbis), tai man taip buvo gerai, net nesmagu sau pačiai tai pripažinti...
Gal metas skirtis, nebežinau. Na, aš šiaip turiu begalinę kantrybę, bet jau ir man jos trūksta...
Esame 11 metų kartu. Turime sūnų. Esame praėję ugnį ir vandenį, nuo pat pradžių. Buvo daug vargo, neprieteklių, bet nieko , kažkaip tada išgyvenom. Nors buvo laikas, kai spręsdavau, ką pirkti- ar vaikui pampersų, ar valgyti
( tuo metu aš studijavau, o vyras nedirbo). Kai 9 metus pragyvenome 16 kvadratų kambary su bendra virtuve. Ai nesiplėsiu, daug kam yra buvę tų sunkumų.
Dabar gyvename kaip ir normaliai- bet vėlgi -finansų nešėja esu aš. Dirbu po 10-11 val per dieną, ir dar į darbą važiuoju kasdien po 60 km, ir grįžtu. Blem , kaip aš pavargau , aš noriu būti moteris, bent retkarčiais, kad kažkas palepintų, paguostų. kai pasakau- kad pavargau- tai sako:" tu pati kalta, kam tiek dirbi, kas verčia?" Bet aš noriu normalios buities, normalios ateities savo sūnui. kad nereiktų skursti, kad galėčiau bent kartą per metus kažkur nuvažiuoti, paatostogauti.
Nieko nebenoriu...jau taip pavargau. jei kas atsuktų man metus atgal- eičiau nuo jo ir neatsisukčiau. Tvarkyčiau gyvenimą iš naujo. O dabar- gaila metų, kurie prabėgo...gaila atimti iš vaiko tėvą( jis kaip tėvas , su sūnumi bendrauja). Aš pati esu augusi be tėvo, žinau, kad tai nėra labai gerai.
Jokių bendrų interesų, bendrų draugų neturime. Į žmones išeinam gal kelis kartus per metus, gal dar rečiau.
neturima antro vaiko. Kažkada jis norėjo, o aš ne, nes norėjau susitvarkyti buitį. Dabar aš jau labai norėčiau antro vaiko, bet...Vis klausiu savęs- ar beverta? nes iškrisiu iš darbo bent metams- dviems, po to bus dar sunkiau, nes vėl vienai reiks vaikais ir jų išlaikymu rūpintis.

Nežinau, jis kai yra namuose, tai mane taip kartais slegia. Kažkoks kartėlis. nesaku , būna ir gražių dienų, kai išeinams pasivaikščioti, ar į kiną, ar taip kur nors. Bet retai...Buvo išvažiavęs savaitei ( dabar jis bedarbis), tai man taip buvo gerai, net nesmagu sau pačiai tai pripažinti...
Gal metas skirtis, nebežinau. Na, aš šiaip turiu begalinę kantrybę, bet jau ir man jos trūksta...

Jis jus slegia?Jauciates be jo geriau?Manau daugiau klausimu nebeturetu kilti...
