QUOTE(ieatpandas @ 2011 08 18, 14:01)
As irgi nebezinau ka daryti... Esu nelaiminga ir jau kuri laika taip jauciuosi. Mes kartu jau 3 metai, metus gyvenam kartu. Jis uz mane 10 metu vyresnis. Is pradziu viskas buvo labai gerai, niekada tokia laiminga nesijauciau, nemaciau jokiu minusu jo, viskas buvo tobula. Persikraustem gyventi kartu ir viskas prasidejo. Anksciau myledavomes bent 3 kartus per savaite, dabar jeigu karta per menesi, jau labai gerai. Jis beveik niekada neinicijuoja to, visa laik as. Jei as nieko nedaryciau turbut is vis tai butu tik kelis kartu per metus. Dabar jauciuosi lyg gyvenciau su draugu o ne su vyru. Jauciuosi kad jis manes nebenori, nors as nei kiek nepasikeiciau, esu jauna, tikrai ne stora, grazi, nesuprantu kodel taip yra. Jis niekada man nepadeda namuose, ziauriai netvarkingas yra, labai blogas su pinigais, turi daug skolu ir mane del ju kaltina, nes gyventi kartu buvo mano ideja, ir nuoma buvo gana brangi todel jis pasieme laikina paskola, is pradziu nedaug o poto dar augiau, taip kd dabar banke yra apie 5000lt skola, o kur dar skolos del to kad be masinos draudimo vazinejo, skola del buto ir t.t As nesenai pradejau dirbit, taip kad pastoviai duoda jam siek tiek pinigu kad prisideciau prie numos ir mokesciu, bet jis vis va siandien pasake kad per mazai duoda, kad per velai persiunciau, kad vel jam skolos bus.Niekur manes nenusiveda, tik sedi namie prie kompo.Niekas jam neidomu. As ji labai myliu, ir nezinau ka daryti. Kalbejausi su juo daug, sake kad pasikeis, bet niekas taip ir nepasikeite. Jis man pastoviai sake kad jei esu nelaiminga, galiu ji palikt. As tik lieku sokiruota, kad jis ryztusi taip lengvai mane paleisti. Pykstames ne labai daznai, bet buna. Jis ant manes keikiasi, o as nemoku gincytis tai tik nutyliu ir viska kaupiu savyje, o jis antmanes rekia kad as nieko nesakau atgal

Nebezinau ka daryti, patarkit ka nors. Ar yra iseitis?
Siaubas, kaip galima su tuo taikstytis...
Suprantu, gali būti meilė ir kiti jausmai kitam, bet juk turi būti ir savigarba ir savi poreikiai.
Visiškai suprantu kodėl jauties nelaiminga. Vargu, ar kas būtų laimingas tokioj situacijoj.
Juk esi jauna, kaip rašei - graži - viskas prieš akis.
Ar bandei kalbėtis, kodėl taip šlykščiai jis elgiasi? Kodėl nenori sekso ( čia išvis keista girdėt, nenormalu, kad vyrui karto per mėn užtektų, nebent yra dar kažkas pašonėj)?
Jis atrodo vulgarus ir nerūpestingas bei savo rūpesčius mėgstantis užkraut kitiems.
Kaip tu nori gyventi ateity - juk spręsti tau. Nei viena moteris nenusipelno būti koneveikiama, nemylima, laikytis priverstinio celibato ir dar klausyt begales priekaištų.
O kad sakė , kad pasikeis - daug kas daug ką sakyt gali. alkoholikai sako, kad nebegers, lovelasai- kad daugiau nebeis kairėn, o agresyvūs- kad čia paskutinis kartas, kai kelia ranką.
Negalima tikėt, kol nėra rezultatų į gerą pusę, kol nesimato pastangų realių.
Aš siūlyčiau dar kartą pasikalbėti ( jei myli ir dabar atrodo, kad sunku būtų be jo nepaprastai), o jei nėr pastangų - siūlyčiau sakyt viso gero tokiam.