sugrįžau po dviejų savaičių išvykos ir nepatikėjau savo akimis. Radau du lapukus vaikus išleidusiu, o dar du pamerktus su šaknų barzdelėmis. Vyras juokiasi - matai kaip gerai jas palikti likimo valiai. Čia pirmą kartą man išleido tiek vaikus, tiek šaknis

Tuos, kurie išleido vaikus, buvau be šaknų tiesiai pasodinus į žemę, o kur šaknis išleido, tai pamerkiau du sveikus lapus likusius po gėlės nurudavimo, kai ją palaikiau balkone

Įdomiausia, kad išvažiuodama palikau į lėksteles po apačia tiems lapukams pripylus vandens, tai žemė vazonėliuose labai šlapia buvo. Kiek supratau čia skaitydama, tai nereikia jų perlaistyti. O gal aš per sausai juos laikydavau?
O gal jos iš teisų manęs nemėgsta ir sudygo, tik man išvykus

Pažiūrėsim, kas bus toliau...
Bet jausmas, tai smagus. Lapeliai pasodinti jau buvo du mėnesius. Tie, kur vaikus išeido, sakė labai retai neprigyja. Dar vienas yra bevaikis. Gal dar reikia išvažiuoti... Nors tas, sakė, sunkiau prigyja, gal man ir neprigis. Buvo du, tai vienas jau nuvyto.
Ta gėlytė, kur buvo nurudavus, irgi dar gyva. Gal net kiek ir paaugo, man nesant.