gimdymas klinikose

#61
QUOTE(NEIMA @ 2007 08 08, 00:31)
Kol negime antras sunelis, tol jauciau siaubinga baime, ir tustuma. Labai bijojau kad vel kokia nelaime nenutiktu. Mano pirmojo sunuko irgi buvo apsigimimai nesuderinami su gyvybe, tik kad as ji gimdziau tada kai atejo tam laikas, dievas matyt neleido, kad anksciau jo apsigimimus pastebetu gydytojai. Isgyveno nepilna para reanimuojamas. Smugis buvo baisus, as irgi vengiau zmoniu, nejau i paskaitas gal menesi, bet namie sedet dar sunkiau buvo, tad nusprendziau nelaikyt visko savyje, pradejau vaikscioy i paskaitas, bendraut kalbetis apie TAI ir man pasidare siek tiek lengviau. Po 10 men vel pastojau, siaubinga baime buvo, bijojau net myleti suneli, kiekviena diena kalbedavausi su angeliuku, ir prasydavau jo kad prasytu dievulio sveiko broliuko. Nors nestumas buvo sunkus, bet gime sveikas sunutis. Tada ir apsimirso mano skausmas, aisku labai sirdi skauda, pagalvoju augtu dabar du broliukai, bet susitaikiau su dievo valia, matyt taip jau turejo buti.

Kai mire pirmas sunelis, maniau kad bet kokio amziaus vaiko mirtis yra skaudi, bet as dar nespejau jo pazinti, tai gal man lengviau buvo uzsimirsti, o dabar pagalvoju jei netekciau savo dziausmuko, tai man nebeliktu prasmes gyvent, jei nemacyciau jo sypsenos, nejausciau jo apkabinimu...

Stiprybes jums mamos netekusioms savo angeleliu  4u.gif


Toks jausmas lyg skaityčiau savo mintis.
Atsakyti
#62
Labas merginos ,moterys skaudu netektis skausmas ,tustuma as neisivaizduoju ir bijau pagalvoti .Kreipiuosi i jus nes noriu padeti vienai moterelei. pas ja mire vaikelis 23dienu gime sveika grazi mergyte ,susirgo ir per gyditoju neapdairuma paliko si pasauli .Jau metai laiko o mamai vis blogyn ir blogyn ja palaiko tik viena mintis kad ji pasieks kad is tu gyditoju bus atimta licenzija .kaip pagusti .kaip ilieti vilti toliau gyventi ,kaip sugrazinti nors trupineli dziagsmo ,kaip surasti tuos zodzius ..... Mes gyvename ispanijoje psichologo pagalba nepasiekiama ,interneto ji neturi vyras jos ir pats neatsigaves As manau kad jai reiketu bandyti rystis antram vaikui ,bet ji nesutinka su ta nuomone ,sako kad kitas vaikas nepakeis jai pyrmo ,NEZINAU
Atsakyti
#63
QUOTE(bitute73 @ 2007 08 15, 17:51)
Labas merginos ,moterys skaudu netektis skausmas ,tustuma as neisivaizduoju ir bijau pagalvoti .Kreipiuosi i jus nes noriu padeti vienai moterelei. pas ja mire vaikelis 23dienu gime sveika grazi mergyte ,susirgo ir per gyditoju neapdairuma paliko si pasauli .Jau metai laiko o mamai vis blogyn ir blogyn ja palaiko tik viena mintis kad ji pasieks kad is tu gyditoju bus atimta licenzija .kaip pagusti .kaip ilieti vilti toliau gyventi ,kaip sugrazinti nors trupineli dziagsmo ,kaip surasti tuos zodzius ..... Mes gyvename ispanijoje psichologo pagalba nepasiekiama ,interneto ji neturi vyras jos ir pats neatsigaves As manau kad jai reiketu bandyti rystis antram vaikui ,bet ji nesutinka su ta nuomone ,sako kad kitas vaikas nepakeis jai pyrmo ,NEZINAU

to neisgyvenus nesuprasi, i jos kaili neilysi... kiekvienas isgyvena savaip ir kito vaikelio atejimas neatstos prarastojo... visa gyvenima lydes baime prarast ir kita vaikeli...pasitikejimo daktarais nebebus ...
o tie psichologai nieko gero neduoda: kaip avys ziuri i tave galva linguoja, mesteli viena kita fraze ir viskas... atsigaut neymanoma... tas skausmas lydi visur ir visada.
jei tu esi drauge tai tu ja isklausyk, jei reik tai ir 1000 kartu ta pacia istorija, leisk jai verkt, jei reikia ir pati kartu, nes isverktos asaros tikrai palengvina
Atsakyti
#64
QUOTE(bitute73 @ 2007 08 15, 17:51)
Labas merginos ,moterys skaudu netektis skausmas ,tustuma as neisivaizduoju ir bijau pagalvoti .Kreipiuosi i jus nes noriu padeti vienai moterelei. pas ja mire vaikelis 23dienu gime sveika grazi mergyte ,susirgo ir per gyditoju neapdairuma paliko si pasauli .Jau metai laiko o mamai vis blogyn ir blogyn ja palaiko tik viena mintis kad ji pasieks kad is tu gyditoju bus atimta licenzija .kaip pagusti .kaip ilieti vilti toliau gyventi ,kaip sugrazinti nors trupineli dziagsmo ,kaip surasti tuos zodzius ..... Mes gyvename ispanijoje psichologo pagalba nepasiekiama ,interneto ji neturi vyras jos ir pats neatsigaves As manau kad jai reiketu bandyti rystis antram vaikui ,bet ji nesutinka su ta nuomone ,sako kad kitas vaikas nepakeis jai pyrmo ,NEZINAU

Net nežinau, ką patarti, jei ir po metų mamai vis blogyn... Svarbiausia, manau, jai yra bendravimas su draugais, nuoširdūs pokalbiai. Man gal daugiausia visgi padėjo bendravimas su panašaus likimo mamomis šiame skyrelyje ir gyvenime, nes mes viena kitą suprantam iš pusės žodžio. Nepatyrę nesupras...
Dėl psichologo: mano nuomonė analogiška Liudnutes nuomonei, nesupranta jie mūsų, mano atveju net pasimetė, išsigando, tai daugiau ir nebandžiau. Nors, matyt, kiekvienam skirtingai: mano likimo draugei psichologė padėjo, bet gal dėl to, kad buvo gera šeimos pažįstama, žinojo situaciją.
Dar vienai likimo draugei irgi blogai, nes ji aplamai nenori su niekuo bendrauti, užsidarė savyje...
Tu geriausiai pažįsti savo draugę ir geriausiai jai gali padėti - nuojauta pakuždės. Bendrauk su ja, kaip sugebi: svarbiausia, bendrauk. Ateis laikas, atsiras kažkoks stimulas tavo draugei gyventi toliau. Gal tu savo bendravimu tai pagreitinsi?
Manau, tėvams iš dalies padės kad ir tos pastangos nubausti gydytojus, jeigu šie kalti dėl jų vaikelio mirties. Jeigu tėvai pasieks teisybę - jiems nors lašelį palengvės.
Dėl antro vaiko, tai tik tavo draugė ir jos vyras gali spręsti, kas jiems geriau. Gal tiesiog dar ne laikas. O kad kitas vaikelis pirmojo neatstos, tai faktas... Nors, bendraudama šiame skyrelyje, matau, kad visgi daug kam palengvėja, susilaukus kito vaikelio... Kiekviena situacija yra skirtinga. O vaiko netekties skausmas laikui bėgant tik prislopsta, pasislepia, bet išlieka visą gyvenimą.
Atsakyti
#65
QUOTE(liudnute @ 2007 08 12, 20:34)
paziurek cia
zinau kaip buna blogai,pati verkiau 3men ir dienom ir naktim.. baik saves gailet, aplinkiniams irgi sunku...
sakau todel kad visa ta velniava praejau pati... buna kad viskas prasiverzia paciu netikeciausiu momentu ir ne vietoj, daryk tai kas tau patinka, kad tavo angeliukas galetu didziuotis tavimi uzsiimk rankdarbiais kur reikia didelio susikaupimo ir padeda mintis nukreipti kitur, man tai labai padejo... as manau kad mano mazoji princese danguje dziaugiasi kad as tai darau vardan jos - tu gali dar daugiau...


ten tavo daryta? labai grazu. as tai turiu prisipazinti, kad visai nemoku tokiu dalyku blush2.gif is tikruju tai didziaja laiko dali man uzima darbas. dirbu labai daug. labai retai buna, kad is darbo iseinu 17 val. dazniausiai tai buna 18- 19 val. kartais ir dar veliau... tai kai pareinu namo, tai tik speju apsitvarkyti visokius buities reikalus, dar daznai tenka ir kelias vaklandas sestadieni padirbt, kol sutvarkau visus reikalus. beje, visi labai stebejosi, kad labai greit po ligonines grizau i darba. o ir grizau del to, kad kazka veikciau. man uzteko keliu dienu namie, galvojau isprotesiu, nes gulejau lovoj ir zliumbiau. o dabar tiesiog einu, dirbu, kartais isisverkiu, nes nuo to niekur nepabegsiu. galiu paslepti liudesi, bet jis vis tiek prasiverzia. stai siandien pamaciau per telika kaip rode naujagimiu skyriu ir kaip viena leliuka visai maziuka laiko ant ranku, tai teko uzgniauzti ir gerkles pasileidusi klyksma....
Atsakyti
#66
QUOTE(ramune1001 @ 2007 08 15, 21:58)
ten tavo daryta? labai grazu. as tai turiu prisipazinti, kad visai nemoku tokiu dalyku  blush2.gif is tikruju tai didziaja laiko dali man uzima darbas. dirbu labai daug. labai retai buna, kad is darbo iseinu 17 val. dazniausiai tai buna 18- 19 val. kartais ir dar veliau... tai kai pareinu namo, tai tik speju apsitvarkyti visokius buities reikalus, dar daznai tenka ir kelias vaklandas sestadieni padirbt, kol sutvarkau visus reikalus. beje, visi labai stebejosi, kad labai greit po ligonines grizau i darba. o ir grizau del to, kad kazka veikciau. man uzteko keliu dienu namie, galvojau isprotesiu, nes gulejau lovoj ir zliumbiau. o dabar tiesiog einu, dirbu, kartais isisverkiu, nes nuo to niekur nepabegsiu. galiu paslepti liudesi, bet jis vis tiek prasiverzia. stai siandien pamaciau per telika kaip rode naujagimiu skyriu ir kaip viena leliuka visai maziuka laiko  ant ranku, tai teko uzgniauzti ir gerkles pasileidusi klyksma....

deja as i darba negryzau, nes ten butu daug klausimu, tenka sutikt daug zmoniu, kad ir kiek laiko prabegtu apie savo mazyle be asaru turbut negalesiu kalbet, o kad stogas namie nenuciuostu ir pasineriau i siuvinejima...
...sako Dievas isbandymus duoda stipriems, jei nelaimes nepalauzia, tai padaro mus stipresniais...

graziu dalykeliu yra rankdarbiu skyrely, gal ir tu ka nusiziuresi?...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo liudnute: 15 rugpjūčio 2007 - 22:00
#67
Prasykit Dievo pagalbos ir jis tikrai jums pades, po savo nelaimes labai pradejau tiketi i Dieva gal man dar tas padejo, bet jau kai pradejo klostytis geriau ji apmirsau, taciau dabar kitu problemu atsirado, tetis nebenori su mumis gyventi, skyrybos... Pradejau vel karstai melstis ir tikrai man lengviau, zinau kad Dievas manes neapleis ir viskas susitvarkys smile.gif

Linkiu jums susilaukti vaikelio, kuris tikrai nepakeis mirusio, bet pades apsimirsti, ir kurio sypsena, zvilgsnis, pirmasis juokas nudziovins asaras nuo skruostu ir pades vel tiketi gyvenimu 4u.gif Bukite stiprios, antra karta tikrai nebus blogai, Dievas neduoda tiek kiek zmogus nepakeltu wub.gif
Atsakyti
#68
QUOTE(NEIMA @ 2007 08 22, 15:30)
Prasykit Dievo pagalbos ir jis tikrai jums pades, po savo nelaimes labai pradejau tiketi i Dieva gal man dar tas padejo, bet jau kai pradejo klostytis geriau ji apmirsau, taciau dabar kitu problemu atsirado, tetis nebenori su mumis gyventi, skyrybos... Pradejau vel karstai melstis ir tikrai man lengviau, zinau kad Dievas manes neapleis ir viskas susitvarkys  smile.gif




jei but buves Dievas tai but isgirdes, nes buvo daroma viskas kas musu jegom ir virs ju... musu atveju gydytojas atliko Dievo vaidmeni -jis savo nekompetencija ateme musu dukrytei gyvybe...
gyvenom taip kad negeda atsisukt ir paziuret i praeiti, patys mazai turedami dalinomes su tais kurie uz mus maziau turi, didziuojuosi tuo kad mums isikisus vienas mazylis isvenge vaiku namu ir dabar gyvena seimoje su savo teveliais...
Atsakyti
#69
Bet matyt jusu dukrytes misija buvo zemej tokia trumpa, gal jos sielai tik tiek truko iki amzinos pilnatves, kazkur skaiciau kad kudikiu mirtys nera beprasmes, jos padeda tevu sieloms augti.

Didziuojuosi jumis kad jus padaret labai gera darba ir isivaikinot, tiesa pasakius tai mano svajone tik nezinau ar kada ja igyvendinsiu.

O gydytoju yra visokiu ir geru zmoniu ir blogu, vieni rupestingi, kiti aplaidus... kaip bebutu skaudu... Mes zmones klystame visi, tik kartais tos klaidos pernelyg skaudzios ne tik patiems bet ir kitiems...

O tu pabandyk nuosirdziai pasimelsti, kitaip nezinosi ar tau tai pades, aisku jei esi tikinti.

Pvz as isitikinau kad Dievas tikrai yra kai mus ta nelaime istiko, sunelis buvo gyvas iki tol kol jo nepakrikstijo, jau krikstijant jis pradejo merdeti, tarsi tik to lauke kad butu pasventintas... O per laidotuves buvo labai blogas oras, sniguriavo, tokia dargana, taciau kai atvaziavom ant kapu nurimo vejas, o kai suneli jau leido i duobe nusvito trumpam saule, tarsi parodydama kad Dievulis ji pasieme pas save. Isedom i masinas, ir vel ta puga prasidejo....
Atsakyti
#70
QUOTE(NEIMA @ 2007 08 22, 20:10)

Didziuojuosi jumis kad jus padaret labai gera darba ir isivaikinot, tiesa pasakius tai mano svajone tik nezinau ar kada ja igyvendinsiu.

mes neisivaikinom, tiesiog neleidom isvest i vaiku namus, buvom "prieme" i savo namus kudiki kartu su mama , kol stabilizavosi to kudikio teveliu gyvenimas


mes ir dukryte pakrikstinom trecia diena po gimimo...
labai liudna, bet as su ja negalejau atsisveikint, velgi aciu KMUK gydytojams kurie ir manes vos nenuvare i kapus,kai dukryte laidojo gulejau viena ligonines palatoj...
nors jau 4menesiai kaip nebera musu issvajotos mergytes, nusiramint neiseina,turbut ir neiseis...sunku kai is taves atima tai apie ka labiausiai svajojai ir ko troskai
Atsakyti
#71
skaudu, kad del sveikatos negalejai atsisveikint su dukryte... As tai vos suzinojau kad musu sunelio nebera, nepraejus nei parai po gimdymo isejau is ligonines, gydytojai nenorejo leisti, bet as ten guleti nebegalejau, sunku buvo, mes dar ji viena vakara sarvojom, silpna jauciaus dar po gimdymo, o dar toks nezmoniskas sirdies skausmas... Bet as galejau ji buciuoti, su juo atsisveikinti... man taip norejosi ji issiimti is karstelio ir palaikyti ant ranku, man atrode kad jis nemires bet tik miega, tik kai prisiliesdavau prie jo stingdantis saltis grazindavo i realybe...

Turi susitaikyt kad tavo dukrytes jau nebera ir nebebus, bet tu ja kazkada sutiksi ten kur kazkada visi iseisim, toks jau tas gyvenimas...

Jeigu jus tam pasiruose planuokite nauja kudikeli, tikrai pades pasimirsti 4u.gif
As tai Dievui pasakiau, viena angeliuka tau pagimdziau, kitas vaikas bus musu smile.gif

Atsakyti
#72
QUOTE(NEIMA @ 2007 08 23, 12:05)

Turi susitaikyt kad tavo dukrytes jau nebera ir nebebus, bet tu ja kazkada sutiksi ten kur kazkada visi iseisim, toks jau tas gyvenimas...

Jeigu jus tam pasiruose planuokite nauja kudikeli, tikrai pades pasimirsti  4u.gif


kad nestumas truktu 3 dienas tai butu kokie 4vaikai, bet buve nestumai isguleti, tai tie metai tarsi isbraukti... ir dar jei skaiciuot pati pirmaji nestuma, tai mes turim jau du angeliukus(10sav. persileidimas), be to 2cezariai, pastarasis su komplikacijom, o ir metai eina daro savo, baisu kad galim ir dar vieno netekti, norim bet bijom... nors su vyru buvom sveiki pries nestumus ir ju metu
Atsakyti