QUOTE(alter ego @ 2007 07 12, 16:28)
Ar aš praleidau, ar temos autorė neparašė, kaip jos vyras kitą rytą išsiblaivęs elgėsi pamatęs subaladotą žmoną?
QUOTE(sytes @ 2007 07 11, 20:44)
Sunku ir pradet pasakot, nes nezinau nuo ko....Labai skaudu ir sunku....Esme tame, kad gimdziau pries 2,5 men, o po gimdymo man itaria depresija. Tapau labai irzli ir nervinga, kabinejuosi prie visko, visko prisigalvoju ir jau nebegaliu susivaldyti. Gydymo man neskiria, nes maitinu vaikeli (nors pieno is tu nervu jau visai mazai beliko). Su vyru pakutiniu metu sutariam labai prastai, jauciuosi vienisa, nemylima ir nesuprasta. Vyras sako, kad tas depresijas as pati sau isikalbejau, prisiskaiciau visko, kad cia tik mano nesamones, kad as per daug gilinuosi. Vieno tokio ginco ikarstyje jis pakele pries mane ranka...Ir ne taip, kad karta suduotu... Is nosies bego kraujas, dauze su rankom, sparde su kojom. Buvo truputi isgeres....Tai ivyko pries pora savaiciu, bet neatsiprase iki siol, nors sake, kd grauzia sazine ir jauciasi kaltas. Bet...Siandien vel gavau "i snuki", nes nepatiko, ka pasakiau apie jo dukra is pirmos santuokos. Nors nieko blogo ten ir nebuvo, papriekaistavau, kad ja vaziuoja is miesto paimt, o musu sunelio negali nuvezti pas chirurga (jam bambytes isvarza, turim siuntima). Lieku kalta tik as, nes visada kabinejuosi ir priekaistauju. Nors prasiau, tiesiog maldavau jo man padet issikapstyt be antidepresantu, siandien liepe krautis daiktus. Nezinau, gal is pykcio...Ne karta isvadino mane daune, debile, isterike, siunte ant triju raidziu...Nepagalvokit, nebuvo jis toks visada, tiksliau - niekada nebuvo. Sako, kad tai as ji "davedziau". As esu kalta, kad kabinejuosi, man is tikruju labai sunku susivaldyti, nervai nei is sio, nei is to uzeina. Bet manau, kad mylintis vyras suprastu ir stengtusi padeti. Nebezinau ka galvot ir ka daryt. Susituoke dar tik 1,5 metu, bet jau tokie dalykai vyksta...Kai pagalvoju apie suneli, sirdis plysta. Juk jam reikia abieju tevu ir laimingos, o ne depresuojancios mamos...Jauciuosi tokia kalta, verkiu, dingsta pienas, verkiu ir nervinuosi dar labiau. Nebezinau ka daryti. Gal jus ka patarsit?
Su atsiprašymais, sakyčiau, taip yra...