QUOTE(une @ 2007 07 18, 13:30)
jei gyventumem tobulam pasauli-gal tai ir butu tiesa, bet deja
ir kaip suprast-del agresyvumo gali perspeti?

pries pora metu, kai mano pyplys buvo vos dveju, prie jo net pasisokinedamas atbego suo. nemazas toks sakyciau. spek kokia maniskio reakcija buvo-pradejo klykt, nes baisiai issigando. ir man nusispjaut, kad seimininkas su sypsena is toli linksmai sauke- " jis nepiktas, tik pasidziaugt atbega"

mazos istorijos pabaiga- suo pribeges pasidziaugti apverte kita salia stovinti berniuka (apie 6m) , jis griuvo ir nusibrozdino veida , o maniskis didesni tamsu suni pamates (anas buvo juodas) dar gerus metus verkslent imdavo.
taigi, situaciju buna ivairiu

ir niekada negali zinoti del kokiu priezasciu vaikas jau is toli pradeda klykti pamates suni...
Vat imsiu ir sulyginsiu nelyginamus dalykus - šunį ir vaiką. Tiksliau, šuniuką ir vaiką...
Kai šuo/šuniukas ko nors bijo, šeimininkai stengiasi ne dar labiaus skatinti jo baimes ir susidūrus su kokia baisia šuniui situacija bėgti paknopstom į kitą pasaulio kraštą, o atsargiai supažindinti jį su jo baimėmis ir parodyti, kad ne toks tas velnias baisu, kaip jį pieša. Ir taip daroma tam, kad iš šuniuko baimės vėliau neišsivystytų nemotyvuota agresija.
Tai paaiškinkite man, kodėl vaikų baimės šunims yra dar labiau skatinamos? Ar pačios mamos nesupranta, kad skatindamos vaikus bijoti šunų, jos pačios augina žmogiukus, kurie vėliau šunų galbūt nekęs, nemylės, galbūt net skriaus, ir patys nežinos, kodėl.
Daiva D. yra kažkada pasakojusi, ką jos mama darė, kai ją (Daivą) dar mažytę šuo išgąsdino. Ji nepuolė isterikuoti kiekvieną kartą šunį pamačiusi, ji paėmė dukrą už rankos ir nuvedė supažindinti su tuo išgąsdinusiu šunimi beigi paskui kartu vaikščiojo ir jį maitindavo. Ir štai rezultatas - vietoje šunį pamačiusios isteriškai klykiančios bobos (atsiprašau, Daiva), mes turime žmogų, kuris dažnam šunų augintojui būna pirmoji pagalba nelaimėje.
Jei norės, pati Daiva įmes nuoroda, kur ji yra papaskojusi šį, sakyčiau, pavyzdinį atvejį
Lietuvoje yra trys sritys, kuriose žmonės viską išmano: vaikų auklėjimas, medicina ir kinologija.