va man dar kilo mintis į temą, sako, kad gyvūnai, tai mūsų mažieji draugai

na bet aš asmeniškai kitaip draugus įsivaizduoju

man mano šuo toks padarėlis, kuriuo aš visų pirma turiu rūpintis, tvarkyti, auklėti, prižiūrėti, žaisti su juo, gydyti jei to reikia... tai man čia neatrodo labai draugoviška, o daugiau tėviška

taip, jis nėra vaikas, jis augintinis ir niekada nerašinėju, kad jis vaikas, nebent juokais "kūdikiu" ar "vaikiu" pavadinu, bet šiaip jei kada grynai jį pavadinu vaikiuku, kai guli man ant kelių, tai kas čia tokio, juk ne vidury gatvės atsistojus rėkiu
ir manau, kad dauguma taip kaip aš