ir manau, kad dauguma taip kaip aš
va man dar kilo mintis į temą, sako, kad gyvūnai, tai mūsų mažieji draugai
na bet aš asmeniškai kitaip draugus įsivaizduoju
man mano šuo toks padarėlis, kuriuo aš visų pirma turiu rūpintis, tvarkyti, auklėti, prižiūrėti, žaisti su juo, gydyti jei to reikia... tai man čia neatrodo labai draugoviška, o daugiau tėviška
taip, jis nėra vaikas, jis augintinis ir niekada nerašinėju, kad jis vaikas, nebent juokais "kūdikiu" ar "vaikiu" pavadinu, bet šiaip jei kada grynai jį pavadinu vaikiuku, kai guli man ant kelių, tai kas čia tokio, juk ne vidury gatvės atsistojus rėkiu
ir manau, kad dauguma taip kaip aš
ir manau, kad dauguma taip kaip aš
Na,merginos jūs čia ir temą gvildenat
Vien jau pavadinimas mane pritraukė.Kas čia per nesamonė apie lyginimą mūsų augintinių su žmogum.Aišku mes esam skirtingi.Bet nepamirškim,kad mes irgi tokie patys gyvūnai[pasikartokim biologiją],kaip ir jie.Gal šiek tiek daugiau vingių smegenų žievėj turim.Todėl mes juos prisijaukinom,o ne jie mus
Mylėkim mūsų mažuosius draugus taip kaip kiekvienas suprantam tą meilę...Ir laidokim taip kaip norim.....Žinot,ką tik berašydama prisiminiau...Vaikystėj[o tai buvo seniai
]Palangos parke mačiau tokį vaizdelį.Tarp kelių pušų išvalyta vieta,o centre kauburėlis....Po juo iš kankorėžių sudėta:ČIA PALAIDOTA KREGŽDUTĖ
Mylėkim mūsų mažuosius draugus taip kaip kiekvienas suprantam tą meilę...Ir laidokim taip kaip norim.....Žinot,ką tik berašydama prisiminiau...Vaikystėj[o tai buvo seniai
QUOTE(IVEDA @ 2008 04 18, 20:22)
Vaikystėj[o tai buvo seniai
]Palangos parke mačiau tokį vaizdelį.Tarp kelių pušų išvalyta vieta,o centre kauburėlis....Po juo iš kankorėžių sudėta:ČIA PALAIDOTA KREGŽDUTĖ
Jaudinantis momentas, išties.... Juk kregždutė - ne naminis paukštelis, o va kažkam pagailo ir palaidojo
QUOTE(Žoržetta @ 2008 04 15, 22:22)
na ir negalėk
ir ką?
QUOTE
va man dar kilo mintis į temą, sako, kad gyvūnai, tai mūsų mažieji draugai
man labai patinka rusiškas pasakymas, kad gyvūnai tai musų mažieji broliai. ar čia jau irgi sužmoginimas?
Kilo netyčia mintis beskaitant.Kas geriau?Palaidot mylimą gyvūną,ar išmest pakelėj įš mašinos?Nemanot,kad žvėrėjam.Jeigu ką žemina meilė gyvūnui(nuo gimimo iki laidotuvių) tegu pasižiūri į veidrodį.Manau jis išvis nemoka nieko, iš tikrūjų, mylėti .Tokių sužvėrėjusių turim pakankamai (kai kurie jau įzoliauoti)
QUOTE(SoftKiss @ 2008 04 16, 09:03)
Nereikia kraštutinumų - arba pagarba (ir gyvūno "suvaikinimas") arba nepagarba (ir aišku jo niekinimas). Abu yra kraštutinumai.
Gyvūnus suvaikina,manau,iš tikro vieniši žmonės,kurie neturi nieko artimo žmonių tarpe.Argi tai smerktina?
O niekinimas-Tai ne nepagarba,o žiaurumas...Galima nejausti gyvūnui meilės ,bet nebūtina jį niekina.Yra parazitų,kurie kenkia mums.Bet čia mes kalbam apie naminius gyvūnus.
O niekinimas-Tai ne nepagarba,o žiaurumas...Galima nejausti gyvūnui meilės ,bet nebūtina jį niekina.Yra parazitų,kurie kenkia mums.Bet čia mes kalbam apie naminius gyvūnus.
gyvunėlius nuo pat mažens laidoju,idedu į dežute ir užkasu,padedu kokia gelyte.niekda neišmeščiau į konteineri ar dar kur.nu tos kurios gyvena mieste,joms gal sunkiau,bet kaime,tikrai galima užkasti.praitais metais ant keliuko radau negyva kurmi,tai negalėjau praeiti pro šali jo neužkasus.gal tai kam nors pasirodys kvaila,bet man tai ne.
atsimenu kai mažesnė buvau,tai ginčijausi su pussesere,kad gyvūnai viska supranta,o ji netikėjo.juk gyvūnui kaip ir žmogui skauda,liūdna ir t.t. bet jis savo jausmų negli išreikšti žodžiais.
atsimenu kai mažesnė buvau,tai ginčijausi su pussesere,kad gyvūnai viska supranta,o ji netikėjo.juk gyvūnui kaip ir žmogui skauda,liūdna ir t.t. bet jis savo jausmų negli išreikšti žodžiais.
QUOTE(*VICI* @ 2007 07 15, 22:45)
tokioje situacijoje ilgai neprisvarstysi, elgiesi impulsyviai afekto pagautas, todėl manau nėra atsakymo ką kas gelbėtų
nors jei dabar sėdėti ir svarstyti, tai aš turbūt gelbėčiau visgi savo šunį, tik neužmėtykit akmenim, ką? aš esu aš ir turiu teisę būti savimi
vistiek graužtų sąžinė ir kaltės jausmas ką begelbėtum... išgelbėtum vaiką, tai visą gyvenimą verktum šuns... jei pasirinktum šunį stovėtų tas vaikas akyse... o būna ir taip, kad galbūt po to tas vaikas užaugęs tave dar nusenusią stumteltų gatvėje, o tėvai tą kartą padėkotų, o vėliau pamirštų ir po kiek laiko iškoliotų nei iš šio nei iš to... gyvenime sutikau labai daug piktų ir pagiežingų žmonių, kurie tik pasitaikius menkiausiai progai pila ant kito žmogaus visas srutas, galbūt todėl mano toks požiūris
o savas augintinis yra savas ir viskas tuo pasakyta 
po tokiu zodziu belieka nusisauti
žinoma, kad čia kiekvieno asmeninis reikalas, bet visgi pagalvojus.. Tai kam tau tada tos šeimos? Sėdėk ir gyvenk su šunimi.
Sutinku su Orkintos nuomone.
Sutinku su Orkintos nuomone.
QUOTE(Orkinta @ 2008 05 21, 17:13)
po tokiu zodziu belieka nusisauti
apie tai kaip kas ziuri i gyvuna tebunie kiekvieno asmeninis reikalas...bet kad suo vertesnis uz vaika....paskui stebisi is kur atsiranda tokiu motinu, kurioms vaikas nereiskia nieko gyvenime...padek dieve, kad jusu butas (ar namas) niekada nedegtu.
po teisybei, aš tai netikiu, kad jeigu aš degčiau, kas nors iš kaimynų ar šiaip praeivių mane imtų gelbėti. žmogus guli gatvėj be sąmonės, visiems sunku 112 paskambinti, vidury dienos užpuolami žmonės, niekas nesikiša. Vici bent jau atvirai išdėstė savo poziciją (nesakau, kad su ja sutinku 100 proc.).






