Vitaminuk, suprantu tavo skausma, pati 13 metu paieskose ir laukimuose, pati ne karta masciau, kodel zmonems, kurie vos ne nuo paauglystes svajoja apie kruva savo vaikuciu, likimas pakisa tokius skaudzius isbandymus, kai tuo tarpu aplinkui draugai jau greitai anuku tures ... Taciau mes neturime teises save zeminti ir menkinti, mes nenusipelneme save teisti, ir priimkime gyvenimo isbandymus su aukstai pakelta galva, neleiskim musu skriausti, gyvenimas megsta stiprius zmones, patikek - dar ne musu diena....
Gyvenime niekas nevyksta be priezasties, jei kol kas taip yra, tai dar nereiskia, kad tai yra blogai.. Blogai yra tai, kad mes norime cia ir dabar... Vaikelis pats pasirenka kada jam ateiti, deja, bet mes to nepagreitinsim, tik nenuleiskim ranku ir nepraraskim tikejimo, kad ir kaip sunku bebutu ..
Visoms mergaitems linkiu tikejimo
Ir aš nesuprantu kodėl kitoms moterims nėštumai praeina normaliai, be komplikacijų, o kitos persileidžia n kartų...Vis dėlto kažkur turi būti priežastis.
O as siandien suzinojau, kad viena bendradarbe As aisku labai dziaugiuosi uz visas Kazkaip liudna ir sunku pasidare ant sirdeles. Dar visai nesenai prisiminiau, kaip vaikysteje atbegdavom su broliu i tevu lova rytais pagulet. Kaip budavo gera gulet anr tetcio rankos
O as siandien suzinojau, kad viena bendradarbe
As aisku labai dziaugiuosi uz visas
Kazkaip liudna ir sunku pasidare ant sirdeles. Dar visai nesenai prisiminiau, kaip vaikysteje atbegdavom su broliu i tevu lova rytais pagulet. Kaip budavo gera gulet anr tetcio rankos
Oi, Birutyte, normalus zmogiskas jausmas, bet neleisk savo jausmams tave taip kankinti. Neuzsigalvok per daug apie tai, nepuoselek situ skaudziu minciu ir pageres
as irgi dziaugiuos uz niestukes, isivaizduoju kaip jos jauciasi, kokios laimingos. tik kazi ar kiti galvoja, kad tu dziaugies. mano drauge dabar laukias leliaus, nu aisq kaip visada su savo raginimais ko laukiat jus, prisijunkit... busim dvi nieshtukes o tuo metu jos sesuo, tu ziek atsargiai, jinai dabar tau pavydi... nu shakes kaip su stiklo shuke i shirdi
nu tada nusisuki nuo tokiu zmoniu ir galvoji te pasiunta jie su savo nuomone
mano drauge dabar laukias leliaus, nu aisq kaip visada su savo raginimais
ko laukiat jus, prisijunkit... busim dvi nieshtukes
o tuo metu jos sesuo, tu ziek atsargiai, jinai dabar tau pavydi...
nu shakes kaip su stiklo shuke i shirdi
O man atrodo, kad ta sesuo pati pavyduole yra, uztai taip kalba
O as nuosirdziai domiuosi kaip sekasi, stengiuosi padeti
Turbut negaliu to sakyt bet pries kelias dienas issimeciau kortas sau ir labai geros isskrito (apie seimos pagausejima ) Bet pas mane situacija kiek sudetinga, turiu minty mano ir MB tarpusavy
Vitaminukas, ir visas tai patyrusias uzjauciu ir nuosirdziai suprantu... tiesa sakot mergaites kad reikia but labai stipriom ir kovot, kovot su uzgauliojimais, nes juk taip tik gali skaudinti kas nesupranta ir nera patyres to baisaus netekties jausmo... tik mes galime viena kita suprasti cia ir viska parasyti. laikykites mergaites musu daug ir mes turim buti laimyngos po juodos juostos visada turi but balta! is zmogaus galima atimti viska, tik ne Vilti...didziausio visoms pasisekimo!
truputuka paskaiciau apie jusu nelaimes. tikiuosi nesupyksite. neseniai gulejau ligonineje del abrazijos ir ten viena moteriske papasakojo lb grazia istorija. tiksliai nepamenu lyg jos pusbrolis su zmona labai lauke leliuko ir taip 10 metu. pagaliau nusprende, kad isivaikins. ir praejus dviem savaitems po mergytes isivaikinimo pasijuto moteris, kad yra nescia. dabar sake augina ta ivaikinta mergyte ir berniuka mamytes, nepraraskite vilties zinoma geriau kai dziaugsmas i namus ateina anksciau, bet pasaulis protingas. viskas turi savo laika stiprybes
O man atrodo, kad ta sesuo pati pavyduole yra, uztai taip kalba
O as nuosirdziai domiuosi kaip sekasi, stengiuosi padeti
Turbut negaliu to sakyt bet pries kelias dienas issimeciau kortas sau ir labai geros isskrito (apie seimos pagausejima ) Bet pas mane situacija kiek sudetinga, turiu minty mano ir MB tarpusavy
kai prasideda laukimas, tikriausiai pas daug ka pasunkeja ta situacija
vakar is vis nei prie ko apsaukiau vyra nzn kas cia man buvo uzeje...
itariu, kad hormonu audra, nes siandien tai pati sau juokinga atrodau, kad nei prie ko zmogu uzsipuoliau
Linkiu isspresti nesutarimus tarpusavio supratimu jei taip imanoma
Sveikos visos, jau nebeskaičiau jūsų forumo, bet norėčiau papasakoti, kaip aš laukiau gandro. Gal kažkuriai tuo padėsiu. O aš laukiau laukiau ir niekaip nesulaukdavau. Du kartus buvo persileidimai. Po to visiškai negalėjau pastoti. Ėjau pas skirtingus gydytojus. Visi tikrino, nustatydavo skirtingas diagnozes ir skirdavo gydymą vaistais. Dažniausiai buvo nustatomas hormonų disbalansas. Išbandžiau ir netradicinę mediciną - dėles, akupunktūrą. Gėriau visokius moteriškus vitaminus. Matavau temperatūrą. Dariau ovuliacijos ir nėštumo testus. Lankiau jogą su pertraukomis. Kartais darydavau iškrovos dienas. Skaičiau knygas. Pėterio Kumerio, Anatolijaus Zelando. Iš jų galiausiai supratau, kad reikia mintyse turėti susikūrus vaizdą, kad kažką jau turi, tai, ką nori turėti ir įsivaizduoti, kad taip jau yra ir nuolatos, kiekvieną dieną tai sau mintyse kartoti. Kita išvada - nieko nesureikšminti. Supratau, kad per daug troškau, todėl ir blokavau natūralią veiksmų eigą. Todėl galų gale ėmiau ir susitaikiau su esama situacija, atsipalaidavau, nusprendžiau, kad bus taip, kaip bus - jei bus vaikas, bus gerai, jei ne, tai gyvensiu ir be vaikų. Tai yra, susitaikiau ir su tuo, kad tas vaikas gali niekada ir neatsirasti. Kai tik pradėdavau dėl to nervintis, vėl sau tai primindavau, kad bus gerai taip, kaip bus. Žinoma, rankų visiškai nenuleidau. Pradėjau nuosekliau veikti. Vieną dieną paanalizavau, kodėl mano sveikata neleidžia susilaukti vaiko ir ką dar galėčiau padaryti. Nusprendžiau, kad kūnui trūksta nuoseklaus fizinio aktyvumo. Todėl nusipirkau dviratį, pradėjau su juo važinėti į darbą, pas tėvus, draugus ir t.t. Nusipirkau ajerobikos abonementą ir po porą kartų per savaitę eidavau išlieti prakaito į sporto salę. Išanalizavau tai, ką valgau kiekvieną dieną. Padariau išvadą, kad valgau per daug. Valgau per daug saldumynų, geriu per daug kavos, naudoju per daug druskos, riebalų, geriu per mažai paprasto vandens (tiesiog iš krano). Perskaičiau knygą, Kodėl nestorėja prancūzės. Puiki knyga. Perskaičiau keletą knygų apie vandenį - Vanduo gydo, Vanduo. Pradėjau vietoje arbatų, sulčių ir kitų gėrimų, gerti tik paprastą vandenį iš krano. Sumažinau porcijas. Dariausi maistą pati. Visada valgiau šviežias daržoves ir keletą vaisių per dieną, bet tik keletą, o ne kilogramą mandarinų, braškių ir kitų vaisių, kaip darydavau anksčiau. Taigi, sureguliavau savo fizinį aktyvumą ir mitybą. Tada nusprendžiau, pagal savo kitokią patirtį (pvz., rašiau bakalauro ir magistro darbus pas prastos reputacijos asistentus), kad reikia susirasti geriausią specialistą nevaisingumo srityje. Taip ir padariau. Šiuo atveju nuėjau pas Juršėną. Jis pagal mano ankstesnių tyrimų rezultatus, padarė kitą išvadą ir paskyrė intensyvų gydymą (pati leidausi vaistus). Tuo metu su vyru važiavau pas draugus prie jūros ir pakeliui užvažiavome į Lopaičių piliakalnį, pas Dolmenus. Pasiėmėm gidę. Dar vaikštinėdama po tą miškelį mintyse bandžiau paklausti tenykštės sielos, ką daryti, kad susilaukčiau vaiko. Ir man atsakė - taigi pasėdėsi ant akmens! Pasėdėjau ant vaisingumo akmens. Praėjo trys Juršėno gydymo kursai (trys mėnesiai) ir trečią mėnesį (sutapimas, bet nuo pasėdėjimo ant akmens) pastojau. Ir po devynių mėnesių pagimdžiau žavią mergaitę. Galima sakyti, kad nuo pasėdėjimo ant akmens. Bet buvo ketinimas ir ėjimas link tikslo. Per keturis metus. Ir buvo mintyse susikurtas vaizdas ir sureikšminimo atsisakymas. Ir saiko atradimas visur kur. O nuo ramybės - geriausi sprendimų variantai. Ir dabar vis pasiskaitau tas pačias knygas. Nes tokie dalykai pasimiršta. Sėkmės visoms svajones paverčiant ketinimais ir juos įgyvendinant! (rašykite asmeniškai, jeigu norite dar ko nors paklausti)
-nezinau kaip cia yra tam gyvenime-ir niekas neatsakys kodel?kuo daugiau galvoju tuo labiau rankos svyra-as nenusipelniau,ir vel persileidau....
