Parama mamoms

Noreciau keliu atsakymu
Ar darbuotuojai neruko kartu su mamom ? Juk tik pavyzdziu skatiname ar ne ?
Musu nuejimas kviest i kursus ( anot jusu kordinatores ) buvo traktuotas kaip erdves ir asmeniskumo pazeidimas ?Versti negalima bet sukviestos nebuvo
Del Astos , sakote darys pati , noreciau suzinoti ar paeme pazyma is darbo inspekcijos kuria reikejo paimt pirmadieni ?
Mes neieskojom mamu dekingumo , mes ieskojom personalo supratimo ta diena kai buvo susitikimas , Jus gi dalyvavot tik gaila tylint .
P.S bendrai sudejus visus mano lankymus daugiau nei metai (per ta laika pasikeite net visas personalas ), deja situacija per ta laika nesikeicia .Nors turejau labai didelia vilti .

visas iki vienos raginau ir raginu ateiti ir pacias pamatyti, kaip yra. kiek zmoniu, tiek nuomoniu, sakoma. juk net tai, ka as rasau yra mano subjektyvi nuomone. ir per nereta is musu kalba emocijos, ypac jei jos skaudzios. nenoriu nieko izeisti ir tikiuosi, kad per visa musu bendravimo laika to niekam is jusu nepadariau, nes stengiausi. galiu suprasti jus visas ir jauciu,kad daugelis nudegete su musu mamomis. gal net ir su personalu. nes manau, kad ir musu darbuotojoms sunku jus perprasti, kai jos is viso nemane, kad turi ka nors su jumis bendro (kaip jau minejau, tai mano iniciatyva yra skelbimas sioje temoje) . juk su zmonemis bendrauti ir neisileisti i save per giliai reikia ilgai mokytis.
as stengiuosi kalbetis su zmonemis asmeniskai, nes taip geriausiai gebu.
parasiau rasiusiai klausimus mamai asmeniska atsakyma.
visa kita galite pacios objektyviai isvysti atejusios pas mus ar pas Carito direktorius.
beje, gera kritika, man labai patinka. ir dekoju, kad bedate pirstu ten, kur mes dar nespejame.

ne, Carite SM mamos lankėsi dar tada kai skebimo jokio nebuvo. Neklaidinkim mamų
Papildyta:
p. Milda, o sakote, kad mamas auklėjate ir meile, ir griežtumu. Tačiau juk pagrindinis, tądien išsakytas jūsų koordinatorės priekaištas mums ir buvo - mūsų griežtumas. Kad liepiame mamoms kažką savarankiškai daryti (Svetlanai - tvarkytis narkotikus, Astai - alimentus, daugiau nepamenu kad kažkam būčiau ką nors liepusi). Tąsyk išgirdome nuomonę, kad tik švelniai su jomis elgtis privaloma, griežto žodžio jos nesupranta. Kita vertus, kodėl tuomet verčiate jas tvarkytis namus, gaminti valgyti. Parodykit nors vieną, kuri tai daro neverčiama.
Dvigubi standartai, ar kaip?

gaila, kad jumyse tiek pykcio. zmonems, juolab suaugusiems ir ne savo seimos nariams nieko liepti isvis neimanoma. zuauges zmogus apsisprendzia pats. mamoms kreipiantis i globos namus del apgyvendinimo joms yra pasakoma, kad noredamos cia apsigyventi jos sutinka su globos namu taisyklemis, kelios is ju - tvarkyti savo kambarius ir globos namus, kuriuose gyvena, paeiliui gaminti valgyti. jei jos su tuo nesutinka - yra laisvos pas mus negyventi. taigi, joms gyvenant pas mus telieka priminti, kad ateidamos pas mus jos pasirinko ir tai. apie jusu grieztuma asmeniskai nieko negaliu pasakyti, nes i mane su juo nesikreipete. jusu grieztumu skundesi mamos, tad geriau butu, jei joms orientuotumete savo nusiskundimus. as pati mamas stengiuosi ne priversti, o ikalbeti, argumentuoti.

tik nesuprantu, kas mano ramiuose pasisakymuose jums kelia pykti? atsiprasau, jei is tiesu jus pykdau, neturiu tokio tikslo.

nemanykit, kad pykstu ant jūsų. Kodėl turėčiau? Asmeniškai nepriimkite, nes su jumis pačia juk visuomet bendravome maloniai ir pykčio priežasčių nėra.
Tačiau reaguoju į jūsų pasisakymus, kurie, kaip supratau yra viso Carito, tik rašote juos jūs, kaip žmogus, dažniausiai besilankantis SM forume. Ar taip?
Jūsų (t.y. Carito) pasisakymai čia yra visiška priešingybė to, ką mes išgirdome iš jūsų (t.y. Carito) anądien. Todėl ir kyla natūralus noras klausti "kodėl"?
--
Kalbant dėl privertimo kažką daryti. Mūsų pagalbą mamos taip pat renkasi laisva valia. Kaip ir jūsų paminėtą gyvenimą Carite. Mainais už pagalbą (turbūt pastebėjote, kad ne vien daiktais) laukiame iš mamų normalaus žmogiško bendravimo, noro ir ryžto stotis ant kojų, pasikeitimo. Tuo tarpu gauname - visišką abejingumą, nenorą veikti savarankiškai, nenorą kurti savo geresnę ateitį, netgi nenorą bendrauti. Kodėl tuomet pagalbą jos priima bei pažada įgyvendinti mūsų į jas sudėtas viltis, o vėliau nebenori net matyti? Tokiu būdu, mūsų pagalba apsiverčia aukštyn kojom ir matome nebe teigiamą, o atvirkščiai - neigiamą rezultatą.
Pasakykit man, kaip šios įstaigos darbuotoja, ką blogo padariau, kai išgirdau Neringą klykiant ant savo mėnesio kūdikio ir liepiau jai neberėkti, o pasakiau, kad "vaiką reikia mylėti, jis tau nieko blogo nepadarė"? Argi ji pati susipras, jei niekas jai to nepasakys? Gera buvau, kol su sultiniais pas ją po operacijos į ligoninę tampiausi (beje, atlyginimo už tai negaunu, bet lygiai taip pat kaip ir jūs - aukoju savo šeimai skirtą laiką). Bloga tapau, kai liepiau nestaugti ant niekuo dėto kūdikio

cia girdite mano asmeninius, o ne Carito pasisakymus. esu namuose, nedirbu, tad del atsakymu su komanda pasitarti negaliu. kadangi jos apie mano rasomus atsakymus nieko nezino, niekaip negaliu teigti, kad tai bendra nuomone.

musu mamos nera tiek subrendusios, kad jei joms sakoma kritika - jos nepyksta. tiesa sakant jos isvis nemoka priimti vertingu pastabu net is savo artimuju, dazniausiai tuomet jos be galo isiunta. su tuo ir susidurete. gaila, kad taip skaudziai.

Kadangi daug kur vartojate "mes, mūsų, mums", susidariau įspūdį, jog reiškiate bendrąją nuomonę. Nepriimkite mano postų kaip priešpriešos asmeniškai jums. Ji skirta bendrai Carito pozicijai mūsų atžvilgiu, jokiu būdu ne jums, p.Milda.
Kita vertus, paskutino mūsų bendro pokalbio metu (trečiadienį), jūsų nuomonės (kad ir šios, kurią dėstote čia) taip ir neišgirdome...

Atsiprasau, kad isikisiu i sita pokalbi, bet as kaip gyvenusi carite noreciau pasakyti, kad ten daug kas priklauso nuo pacios mamos, nes jei ji nori priimti teikiama pagalba ja ir priima, o jei ne tai tada tik ir pyksta, skundziasi... Juk kaip sakoma uz tave nieks nieko nepadarys jei nenoresi pats Ir as pasakysiu kad tikrai yra mamu kurios laimingos kad sunkiu metu joms buvo kas padeda

Siūlau baigti šią diskusiją

Na, kai gerai pagalvoji, ko tikėtis iš žmogaus, kuris iki 40 metų gyvena motinai ant sprando? Visko gyvenime pasitaiko - nelaimių, sukrėtimų ar pan. Bet kai šitaip gyvenama visada...Matyt ji iš tų, kurie meškerės niekaip nenori imti. O va žuvį - tik duokit.
Kita vertus jeigu niekas nepasakė ačiū, tai dar geriau -didelį pliusą danguje turit. Nepacituosiu tiksliai Biblijos, bet jeigu jau duodi tai ir nesirūpink kaip panaudos... Pagaliau turime pamoką ateičiai. Nesigailiu , kad paaukojau pinigėlių Astos dovanai. Tegul ji būna laiminga, jei sugebės. O gal gi ta gerumo sėkla kada nors sudygs...

Siulau visoms toms gerasirdems mamytems,kurios lanke asta,labai neliudeti,kad ji nuo jusu nusisukus.Cia nieko naujo.Ji yra kaip mazas vaikas,mastymo pas ja nulis ir dekingumo niekada nesulauksite.Ji gali per ta pacia minute jusu atsiprasyti ir vel jus iskeikti.Tikrai 40 metu zmogu labai sunku pakeisti ir abejoju ar jums pavyktu,nebent geram psichologui,pas kuri ji aisku pati niekada nenueis.Jeigu Carito darbuotojos jai nepades,tai jau niekas nepades.As stebiuosi jusu gerumu ir laiko del svetimo zmogaus aukojimu.Ne tik laiko,zinoma.Jus tiek jai visko davete ir del jos padarete...Gal ji to niekada neivertins(gerus dalykus ji labai greit pamirsta),bet juk jus tai darete ne vien del to,kad ji jums aciu pasakytu,darete del vaikelio taip pat,kad jis butu sveikas ir priziuretas.Kaip kazkuri is jusu pasake, Asta dabar turi viska,stoga virs galvos,pastovias pajamas kas menesi uz vaika, maista nemokamai.Dabar pats laikas jai viska daryti savarankiskai.Jus uz ja to vaiko neuzauginsit,po metu ar pusantru jos pas save neapgyvendinsit.Gyventi ir suktis reikes visur paciai.Taip kad tikrai gana lakstyti pas ja su sriubom,maudyti jos vaikeli,tvarkyti jos dokumentus.Kitaip ji niekada nesupras,kad tai jos,o ne jusu pareiga.Kaip ji ismoks savarankiskumo,jeigu jus viska uz ja darysite.Jus tokios saunuoles,tiek jai padejot ir turit savim didziuotis,Dievas viska mato,net jeigu juo ir netikit,gerumas gimdo geruma,jums uztai vis tiek bus atlyginta.Juk paciam zmogui visada malonu atlikus gera darba,nesvarbu,jei niekas ir neistare aciu.Nelaikykit savyje ant nieko piktumo,o Asta dabar tegu gyvena savo gyvenima ir rupinasi savo vaiku.Jusu gerumo tikrai dar laukia ne vienas zmogus siam pasauly ir tikiuosi sulauks,nereikia susikoncentruoti ties vienu nemaloniu ivykiu,yra ir daugiau nelaimingu zmoniu,gal ateity sutiksite mokancius bent pasakyti aciu ir vertinancius jusu darba,kuriuo as labai zaviuosi,nes pati to nedarau ir visokiu alkoholikiu ar prostituciu niekada neuzjausiu.Pasauliui reikia jusu gerumo,bukit laimingos,sveikos,stiprios ir uzauginkit savo nuostabius vaikus.

Kauno mamyte PERSY, namie daro generaline tvarka ir atlieka nemazai indu, patalynes, jos ir desimties menesiu mergytes rubeliu, daikteliu. Jeigu kam ko nors reikia, prasome kreiptis per az