QUOTE(upeliux @ 2009 03 12, 11:13)
kiek laiko reikia lankyti ta kognityvine terapija?ir kokie jos principai?as irgi turiu bedu su bendravimu, bijau zmoniu ir t.t.kas idomiausia tai vyksta nepastoviai.kartais tikrai sauniai aliu bendraut, neraust ir daug sneket.o kartais nieks manes nepraklabins ir nuo kiekvieno zodzio raudonuoju.gal cia nuo zmoniu priklauso.tikiuos ismoksiu to naglumo.nes dabar visus zmones vertinu geriau nei save.
Na, kognityvinė terapija laikoma trumpalaike, nes ji orientuota į žmonių problemų sprendimą

. Pvz. depresijos ir nerimų atveju su patyrusiu specialistu gali pakakti 16 sesijų, nors pagerėjimas stebimas jau po kelių susitikimų (beje, šios terapijos efektyvumas yra geresnis nei antidepresantų

, o nesukelia jokių pašalinių reiškinių). Su paprastomis fobijomis galima susitvarkyti iš vis per kelis kartus. Socialinė fobija, tolygiai mažėdama ir priklausomai nuo greta egzistuojančių bėdelių irgi gali bandyti nepasiduoti iki kokio 6-8 susitikimo, bet po to ji dažniausiai neturi jokio šanso

.
Suprantu, kad skamba šiek tiek "stebuklingai", bet tai plačiausiai pasaulyje taikoma psichoterapijos rūšis, kurią vienintelę daugelyje šalių apmoka draudiminė medicina, nes jos efektyvumas pagrįstas moksliniais tyrimais

, gaila, bet Lietuvoje ji kažkodėl ne tokia populiari

....
Kognityvinei terapijai svarbios priežastys, kurios sukėlė vieną ar kitą psichologinį sunkumą žmogui. Bet visada keliamas klausimas: ką galima padaryti čia ir dabar (nes praeities pakeisti mes negalime), kai jau žinome tas priežastis, kad tą sunkumą sumažinti?
Šioje terapijoje sukurta galybę metodų, kurie efektyviausiai pritaikomi tam tikroms problemoms spręsti, bet visi jie remiasi pagrindiniu principu:
mūsų mintys, jausmai ir elgesys - tai tarpusavyje labai glaudžiai susiję dalykai, ir bandydami pakeisti kažkurį vieną iš jų, mes natūraliai sukelsime pokyčius kituose. Kadangi emocijų pakeisti tiesioginiu būdu mes negalime

, tai terapijoje dažniausiai naudojamos mintis/mąstymą ir elgesį keičiančios metodikos.
Kitas labai svarbus principas - jausmai ir reakcijos nekyla iš niekur ir nėra mums primetami kitų žmonių ar aplinkybių. Pvz. niekas neprieina prie mūsų ir neišgrežia skylutės per kurią supila į mus pyktį, o tada jau mes užsiputojam

ir kandžiojam visus, kurie arčiausiai stovi
Tai, kaip mes jaučiamės ir kaip elgiamės didžiają dalimi apsprendžia mūsų mintys apie save, apie pasaulį apie kitus žmones ir įvykius. Tačiau, jei jos lydi intensyvias neigiamas emocijas, tikėtina, kad nėra 100 proc. teisingos

.
Pavyzdžiui, socialinę fobiją kenčiantys žmonės mano, kad jų nerimą labai pastebi ir itin neigiamai vertina aplinkiniai. Dažnai jie mano, kad nesugeba bendrauti, kad yra nepakankamai kompetetingi arba yra aplinkiniams neįdomūs. Bet tik paskaityk šio formumo dalyvių žinutes - ar gali pasakyti, kad nenorėtum su kuriuo nors iš jų pabendrauti, ar laikai juos neįdomiais, neturinčiais ką pasakyti nuobodžiais žmonėmis? Greičiausiai ne

Štai tau ir vienas iš galybės įrodymų, kad mūsų neigiamos mintys apie save ne visada būna teisingos
Mus jaudina ir veikia ne patys įvykiai, bet tai, kokią prasmę mes jiems suteikiame. EpiktetasKognityvinė terapija