Sociofobija

Aš norėčiau daugiau padiskutuoti apie tą savęs kontrolę , nes, kad ir kaip paradoksaliai beskambėtų kaip tik ji ir pridaro daugiausiai bėdų socialinės fobijos ir kitų nerimo sutrikimų atveju, nes su tokiais sunkumais susiduriantys žmonės kaip tik ir linkę pernelyg kontroliuoti save....kontroliuoti savo paraudimą, kontroliuoti savo kvėpavimą, kontroliuoti savo pasikeitusį balsą, kontroliuoti drebantį žandikaulį, kontroliuoti savo prakaitą, žliaugiantį nugara, kad tik aplinkiniai nepastebėtų, kaip nejaukiai jie jaučiasi socialinėse situacijose, kad tik aplinkiniai nepagalvotų, kad jie kažkokie "kitokie", kad su jais kažkas netvarkoj .

problema yra ta, kad bandydami sukontroliuoti natūralius procesus mes iš anksto pasmerkiame save parlaimėjimui. O juk pralaimėjimas po pralaimėjimo bet kuriam karžygiui ilgainiui atima ūpą kovoti

Tiesiog duosiu pavyzdį. Dabar duosiu jums instrukciją ir prašau jos laikytis
Prašau jūsų negalvoti apie rožinį dramblį.


Gal galiu paklausti apie ką pagalvojote?
99,9 procentams žmonių šioje situacijoje iškyla rožinio dramblio vaizdas. Kuo ilgiau aš jus skatinčiau "jokiu būdu negalvokite apie rožinį dramblį", tuo ryškesnis darytųsi vaizdas.
Taip jau veikia tos mūsų iki galo vis dar neperprastos smegenys. Tam, kad galėtų apsisaugoti nuo kažkokių dalykų, jos primiausiai turi aiškiai susiformuoti tų baisybių vaizdą, tada nuolat skanuoti aplinką ir žmogaus vidų, tų signalų ieškodamos. Nerimo atveju toks signalų ieškojimas lygiavertis pačių signalų sukėlimui.
Nerimas yra natūralus ir gyvybiškai svarbus jausmas. O drovumas - tai ne įrašas akmenyje, tai kintanti būsena, turinti visą kontinuumą - nuo miego, kai joks drovumas neegzistuoja, viename gale, iki visiško sustingimo socialinėje situacijoje, kitame. Ir niekas nėra nuo jo apsaugotas (na, gal per stipriai pasakiau, egzistuoja psichopatai, kuriems kitų žmonių nuomonės ir poreikiai nerūpi, bet tai jau būtų absoliuti socialinę fobiją turinčių žmonių priešingybė ). Mums visiems dreba kinkos einant į pokalbį į dėl darbo, ir visiems buvo nelengva užkalbinti tą ilgakasę, kuri pakerėjo širdį . Visiems greitėja širdies plakimas, kai reikia užkalbinti nepažįstamą žmogų, ar užplūsta mintys apie išėjimą į sceną. Mes socialinės būtybės ir tokie jausmai ir fizinės rekacijos yra normalu. Aktoriai netgi kalba apie tai, kad jei menininkas nesijaudina prieš susitikimą su žiūrovais, vadinasi jis kažką prarado, kažką labai svarbaus ir reikalingo, kad būtum tikru aktoriumi.

Žmonės, patiriantys didelių sunkumų socialinėse situacijose, linkę skirti kur kas daugiau dėmesio savo vidiniams potyriams, mintims ir pastangoms sukontroliuoti savo fizines reakcijas ir yra linkę aplinkiniams priskirti labai kritišką mąstymą. Vietoj to, kad prieš sakydami kalba ir pastebėję, kad dreba rankos pagalvotų: "bliamba, net nepagalvojau anksčiau, kad man šis pasirodymas toks svarbus" ir nepaisytų nerimo simptomų, tiesiog sutelktų dėmesį į veiksmą, šie žmonės susiduria su grandinine reakcija: "visi pamatys kaip dreba mano rankos", "jie pagalvos, kad aš nežinau pats apie ką šneku", "jie pasibjaurės mano drebančiu balsu" ir .t.t.

Bet tai tik dalis socialinės fobijos veikimo mechanizmo. Tyrimai parodė, kad beveik visų socialinių fobijų atveju egzistuoja žmogaus praeityje kažkokia traumuojanti socialinė situacija (pvz. pasityčiojo bendraklasiai, pasmerkė tėvai ir t.t.), kurioje tada užplūdę jausmai ir mintys visu savo svoriu užgriūna žmogų, kai tik jam tenka vėl susidurti su kažkuo išskirtinesniu žmonių bendravimo srityje. Kuo ilgiau problema nėra tvarkoma, tuo platesnis gali tapti nerimą keliančių situacijų spektras.

oi, atrodo išsiplėčiau labai


Vis dar galvojate apie rožinį dramblį?

Jap ta pati terapija ir as manau jog kiekvienas zmogus i tai skirtingai reaguoja ir kad kiekvienam yra skirtingi budai uzmirst visa sita, taciau kas bendro kas padeda visiems tai si terapija Overcoming social anxiety Beje kas tiesa tas tiesa jog tarkim nuspresi ryt kazka padaryt to ko nepadarei per kelis metus uzvaldytas sociofobijos, as manau kad tia gali jus nutempt dar zemiau, zdz reikia po biski keist isivaizdavima apie pasauuli, pakeist savo isitikinimus O tie zmones neptykit na kurie nesirge ir cia raso visa tai , as nemanau kad jus suprantate kaip tai rimta yra, ir nemanau kad tai yra suprantama na sita liga... as nebuciau sirges nebuciau suprates, na bet cia jau sawo nuomone kisu ;D nes kai kurie sake ejo netgi pas psichologus o jie isjuokdavo juos, nes tipo tai nesamone. na galbut ant durnu psichologu pateko ;D bet visgi kas praejes visa kelia , geriausiai supranta kas tai yra.

spėju tu kalbi apie kognityvinės elgesinės terapijos principus?

sutinku, kad visokių psichologų pasitaiko (deja, bet kaip ir bet kurioj kitoj specialybėj ). Bet Lietuvoj žmonės vis dar maišo psichologus ir psichiatrus, ar negalėjo būti taip, kad tie žmonės, kurių sunkumai buvo išjuokti, pataikė būtent pas kokį senų pažiūrų psichiatrą? Man nelengva patikėti, kad psichologas profesionalas galėtų išjuokti tokią problemą išgyvenantį žmogų .
Kita vertus, ar tikrai žmogus turi patirti lygiai tą patį, ką ir tu, kad galėtų būti tau naudingas? Nelabai norėčiau su tuo sutikti . Viena iš psichologo pareigų - tai atpažinti žmogaus kančią ir suteikti jam efektyvius įrankius, kaip tą kančią kiek įmanoma palengvinti. Socialinė fobija - pakankamai moksliškai ištyrinėtas psichologinis sunkumas ir sukurta tikrai patikimų ir veiksmingų jo gydymo metodų psichoterapijos rėmuose. O lengvesnes ar sunkesnes socialinio nerimo formas mes kartkartėmis išgyvename visi, nes esame tiesiog žmonės .

Kad atrodo kita karta ir nerupi ka vienas ar kitas zmogus pagalvos apie tave, o va tie vidiniai jausmai vistiek ima ir islenda Cia jau kaip refleksas gaunasi, isejus i lauka ar bendraujant isitempti.. O asmeniskai mane dar ir labai veikia tai, jog per tas fobijas nelemtas, jau ilga laika nedirbu, ir jauciuosi del to nieko verta, nepilnaverte. O kaip gi susirasti darba jei man net baisu i miesta iseiti? Iseinu zinoma, bet su didelem kanciom.. Be to ,manau ,kad labai daug priklauso nuo to, kiek palaiko tave artimas zmogus, nes kiekvienas jo negatyvus pasakymas apie tave labai veikia.. Kaip neisileisti tu negatyviu minciu? Kaip noretusi buti psichologiskai stipriai..

As pasisakau uz cognitive therapy sia terapija sukures zmogus sirgo kiek ten jei gerai pamenu 20 metu ar kiek ten ;D zdz jis sawo patirti ir ismone duoda, taigi siulyciau sia terapija Mane ji uzvede ant kelio , man 17 metu tuoj bus 18 bet manau gal po tokiu "isbandymu" busiu stipresnis

žinai, aš manau, kad tavo stiprybė niekur nedingo, tu ją turi, tik ji ten kažkur giliau pasislėpė, bet ir ištraukti ją į paviršių tikrai gali, bet tik po truputį "step by step".

Socialinė fobija tikrai turi naikinančių galių - daug žmonių kenčia nuo jos taip, kad ne tik riboja bendravimą, bet ir atsisako profesinio tobulėjimo, karjeros, gal net pačio darbo. Ir kai pagalvoji, kad tinkamas specialistų darbas galėtų padėti tas kančias sumažinti greitai ir efektyviai (aš nekalbu apie vaistus )
Dar viena blogybė yra ta, kad kuo mažiau žmonių mes sutinkame, tuo mažiau palaikymo ir spontaniško pripažinimo sulaukiam (praeivio šypsenos, bendradarbio komplimento, elementaraus "ačiū" išgirsto iš nepažįstamo žmogaus) ir tampam labiau prikausomi nuo savo artimiausio žmonių rato nuomonių apie save. Kiekvienas jų pasisakymas apie mus tampa daug reikšmingesnis....nes kitos atsvaros nebelieka...

tu rašai, kad vien išėjimas į lauką iš namų kelia įtampą , bet tai ne visai socialinė fobija... (trūksta informacijos).

Ar bandei kada skaityti kokią savipagalbos knygą? Socialinės fobijos ir kitų nerimų atveju tinkama savipagalbos knyga gali padėti ne mažiau kaip psichologas (tik aišku reikia nuoširdžiai jos patarimais sekti )

Na ta prasme kai uzsikreciau sia liga (joke) ;D tai man namai ir kas uz namu patapo lyg du pasauliai, vienam pasauli saugus kitam ne, o beje abiejuose pasauliuose jauciausi liewai, bet namuose visgi geriau.

Dbr as jauciuosi daug stipresnis , na zdz viskas gereja Ir as nzn kaip, bet as save kazkaip sugebu racionaliai, na lyg butu toks jausmu mano pasaulis ir racionalumo, kur viskas racionaliai apsimasto, ir toji racionaliaja puse as kazkaip paveikiu save ir sitaip sveikstu, nzn net kaip paaiskint ;D na ne sveikstu bet keiciuosi zdz pasaulis stebuklingas

Sociofobija
SOCIALINES FOBIJOS

Socialines fobijos, dar vadinamos socialiniu nerimo sutrikimu, pasireiskia zmonems, kurie socialinese situcijose jaucia dideli nerima (taip pat apima scenos baime, kalbejima auditorijai) .Kritinis sios fobijos momentas - baime sutrikti. Suaugusieji supranta, kad ju baime nepagrista ir be priezasties, bet vistiek stengiasi vengti tokiu situaciju arba pakelia jas labai sunkiai, jausdami diskomforta. Dauguma zmoniu su sociofobija bijosi, kad aplinkiniai pamatys ju nerima (paraudima, ranku drebejima, prakaitavima, staigu poreiki slapintis ir kt.), arba pastebes ju kalbejima- pernelyg greita arba leta, arba pavadins juos "silpnais", "kvailais", "beprociais". Taip pat jauciama nualpimo, kontroles praradimo baime. Individas pradeda nerimauti kelios dienos arba savaites iki jam reiksmingo ivykio. Daznai pasireiskia ryskus vengiantis elgesys, o krastutiniais atvejais jis gali pasireiksti beveik visiska socialine izoliacija. Kai kuriose kulturose ypac stresogeniskas yra zvilgsnio susitikimas.
Tai labiau budinga moterims, bet, priesingai nuo kitu, socialines fobijos daznos ir tarp vyru. Socialines fobijos prasideda vaikysteje arba paauglysteje ir daug kam asociuojasi su geda .Viesas pazeminimas arba stresuojantis patyrimas gali isprovokuoti daugiau sunkumu.Kai sutrikimas prasideda, pasveikimas be gydymo yra neimanomas .

Po šio straipsnio supratau, kad aš ja sergu

***** kokie geri zodziai "Mus jaudina ir veikia ne patys įvykiai, bet tai, kokią prasmę mes jiems suteikiame. Epiktetas"

Na, taip jau yra kad turiu ne tik sociofobija, o dar ir panikos atakas, esu tikras fobiju maishas O artimo zmogaus nuomone tikrai pasirodo sureiksminu, kaip pati apie tai nesusimasciau juk per ta uzdaruma beveik daugiau su niekuo nebendrauju. Is tikro turiu labai daug psichologiniu knygu, ir jos padeda kuomet jas skaitau, tik po kurio laiko vel viskas pasimirsta
Aciu biteMaja kad esi siame forume
Papildyta:

..ta prasme nesureiksmini ivykiu? O jausmu pasaulis niekada neislenda?

islenda, islenda ir jausmai ri visa kita, tik kad poziuris viska keicia, koks poziuris ir isitikinimai tokie ir jausmai. Taigi bandantiems islysti is sio kiauto manyciau reikia nuo sito viso pradet. Na jeigu labai sunku, kad nuimt bent keletai minuciu ta visa stresa yra labai gerai sportuot galima kad ir namie pasokinet i auksti ar kazka zdz kad uzsiimt, nes adrenalinas naikina anuos baimes hormonus.Ypac jeigu galit lb gerai i sporto kluba nueit ar kur nors i baseina, vo baseinas tikrai kad istraukai tas blogas mintis na aisku cia nera vaistas , taciau tai padeda nutraukt tam tikra cikla tarkim blogu minciu cikla, ir tai yra lb gerai, ir kai ji vis nutraukineji viskas pradeda keistis

dar kazka norejau parasyt protingo bet uzmirsau ;D

Taip ir įsivaizduoju, tik užeina kokia baimė ar PA ,pradedu šuoliukus į aukštį Man geriau muziką pasileidus pašokti
O šiaip esi šaunuolis...fizinė veikla kaip ir minčių atitraukimas kitur, o ne į save labai padeda..