Sociofobija

Sveiki,
Norejau pasidalint ir savo patirtimi gyvenant su sociofobija. (Is anksto atsiprasau uz ilga teksta tiesiog manau reikalinga apzvelgt visa istorija tam kad pasakyciau ka noriu).
Si problema man prasidejo nuo kokios 6 ar 7 klases, kai staiga pasijutau kad esu kazkodel nemegstama visoje klaseje ir priejau isvados kad ko gero as tikrai kazkokia netokia . Nuo to laiko negalejau adekvaciai su zmonemis bendrauti, jauciausi menkesne uz visus. Turejau kokia viena drauge bet negalejau uzmegsti artimesniu rysiu su ja nes jauciausi nepilnavertiskai.
Isejusi i universiteta tikejausi pradeti nauja gyvenima ir gal isaugti is tu problemu. Deja problemos isliko tokios pacios, gal net pablogejo. Nesugebejau susirast nei vieno draugo, net ir pazystamo – is simto bendrakursiu gal su kokiais 5 sugebedavau pasisveikinti ar pasikeisti sakiniu. Net ir iejus i auditorija pasakyti “labas” buvo didziulis issukis del kurio nemiegodavau naktimis. Per paskaitas visa laika tyledavau o jei reikedavo kazka garsiai skaityti isgyvendavau didelia panika ir kita diena dar labaiu vengdavau zmoniu kurie mano supratimu mane eme laikyti dar “nenormalesne”. Taciau tai nesutrukde man baigti universiteta su apdovanojimu.
Buvo atviras kelias eiti i magistrantura ir gal but kurti rimtesne karjera is to.. Bet negalejau istverti vel susitikti tuos pacius zmones, kurie gal but tikesis is manes daugiau nei as galiu duoti ir turesiu dar daugiau bendrauti, o to as nesugebesiu.. Kita vertus tiesiog norejau pabegti ir pailseti nuo visos tos itampos.. Todel persikeliau gyvent i uzsieni..
Cia pasiseke susirasti darba, ismokau gyvent ant saves, net susiradau vaikina. taciau sociofobija nepabego.. as vis dar zinoma kaip ta keista ar “nenormali” mergina kuri nekalba arba kalba labia tyliai. Vis dar negaliu uzmegst draugisku ar bent jau kolegisku santykiu, nuolatos bijau, kad zmonems pritruks kantrybes su manimi ir atleis is darbo...
Bandziau eiti pas daugybe psichologu tiek Lietuvoje tiek ir uzsienyje, skaiciau daugybe literaturos.. Taciau priejau isvados kad tradicine psichologija nelabai ka supranta apie sia liga ir tiesiog negali padeti... Bandau dabar daryti kognityvines terapijos senca (Thomas A. Richards Overcoming Social Anxiety Step by Step) ta prasme klausau cd, darau pratimus)... na is to dar turiu siek tiek vilciu kad tai gali kazkuo padeti, nors isgydyti? - nemanau..
Metu begyje jau priejau isvados, kad sios ligos vargiai galima atsikratyti... O ko negali atsikratyti su tuo turi ismokt gyventi... Labia sunku yra eiti kiekviena diena i darba ir jausti geda kad vel ir vel kvailai elgiesi ir tuo paciu negali paaiskinti kitiems zmonems logiskai kodel taip darai.. Taciau zinau kad nera kitos iseities-turi eiti, kad tureciau is ko pragyventi..
Kad ir kenciu keikviena diena psichologiskai, gal but negaliu daryti viska ka noreciau gyvenime, gal but metu begyje praradau daug draugysciu ir gero laiko del sociofobijos.. bet vis tik turiu stoga virs galvos, mylima zmogu, seima, drauge... Gal negaliu varyti dievo i medi... yra daug zmoniu kurie ir to neturi...
Taigi mano patarimas bendraligoniams neieskoti greito ir stebuklingo pasveikimo... tiesiog koncentruokimes ant to ka galime padaryti o ne ant to ko negalim... ir dziaugimes tuo ka turim ...
Sekmes visiems ir stiprybes.. prisiminkim kad nevieni nuo to kenciam

sveikinu melody, tave tiek metų kankino sociofobija, bet tu nepasidavei, kovojai už save ir savo laimę, ir dabar turi mylimą žmogų, draugę, darbą , nors tau nelengva palaikyti visus tuos socialinius ryšius, bet tu visa tai pasiekei pati, nepaisydama savo sunkumų

...su socialiniu nerimu ir baimėm taip jau yra....vieną kartą patirta trauma (ir/arba šeimoje susiformavusi patirtis ir įsitikinimai apie save) pamažu uždaro mus į baimės ratą: kuo tyliau kalbam ir droviau elgiamės, tuo nedraugiškesni mums atrodo aplinkiniai, ir mes imam dar tyliau gyventi...Bet iš šio rato (kad ir kaip atrodytų neįtikima) galima išsivežti. Tik reikia pasiryžti rizikai, nežinomybei, galimam nejaukumui ir išlaisvinantiems atradimams, kurie slypi už šio pragaištingo, bet ir saugumą teikiančio rato ribų. Džiaugiuosi, kad ėmeisi savarankiškos pagalbos sau, naudodama kognityvinės terapijos knygą (beje, kognityvinė terapija yra viena tradiciškiausių šiuolaikinių psichologijos pakraipų, deja, tik Lietuvoj ji nelabai populiari ). Linkiu nenuleisti rankų ir taip pat ryžtingai, kaip sieki savo tikslų gyvenime, analizuoti savo mintis, kurios sukelia nerimą, ir drąsiai atlikti užduotis, kurias siūlo knygos autorius.
Sėkmės griaunant nerimo sienas

Gal galite parekomenduoti lietuvių k. ką nors paskaityti apie kognityvinę terapiją?

deja, kognityvinės bibliotekėlė lietuvių kalba labai negausi:((( yra keletas knygučių specialistams, bet jos netinka savipagalbai.

Jeigu gyvenate Vilniuje ar Kaune, ar turite galimybę atvykti, nusipirkite "Nuotaika paklūsta protui" D.Greenberg, Cr.Padesky. Vilniaus universiteto psichologijos katedrą ją leidžia, rasite Vilniuje akademiniame knygyne prie prezidentūros arba psichologijos katedroje, o Kaune Neuromedoje anksčiau parduodavo...gaila, kad jos nėra knygynuose. ..būtų labai naudinga...tai tikrai gera savipagalbos knyga, tiek bandant susitvarkyti su nerimais, tiek su baimėmis, panikomis, depresija, net pykčiu, gėda ir kalte. Tačiau būtina daryti ir pratimus ten rekomenduojamus....kitaip naudos nelabai daug iš bet kokios savipagalbos knygos

sveiki visi ;] jau senai besilankiau cia, gal mane kazkas dar pamenate kai norejau vasara dirbt skrajuciu dalintoju ir t.t. tai wa noriu pasigirt kad ir panike jau turiu 2 men ir draugu atsirado ;] terapija valdo, bet didziausia dali as pats pasidariau, bet pagrindas buwo nuo overcoming social anxiety terapijos. as dbr nk nebedariau jau gal nzn puse metu.... ir seip dbr pagalvoju kad vel reikia daryt nes noriu dar pagerint sawo gyvenimo kokybe, juk tobulumui nera ribu, nesakau kad dbr viskas tobula jauciu dideli spaudima sociofobijos daznokai taciau as kazkaip greitai atsigaunu ir t.t. ir kazkiek susivaldau, na nzn gyvenimas patapo daug geresnis. Dbr isdristu kalbet apie socio ir sawo praeiti ir gyvai, supratau kad reikia daryt paciam isvadas ir imtis iniciatyvos ir visa tai atejo is mano merginos - nenorejau palikt , turejau kazka daryt tai ir padariau ir beje ji nors zinojo kad man socio bet tada kai pakveiciau rimtai pakalbet nes ten buwo tokiu prikolu, tai kazkaip isikalbejau ir apie viska pasakojau kaip jauciausi ir t.t. dbr jau tas zodis "prikolas" ir bairiai patapo mano kasdienybe, nebebijau iseit i lauka.... perkopiu vis karts nuo karto sawe... ir dbr nusprendziau ir del merginos ir del saves daryt terapija tikiuosi kad prisiversiu ogi taip sunku ir dar 12 a klase ir atrodo viskas priklauso nuo tawes. Reikia stengtis ir kovot nes kitaip niekas uz tawe nieko nepadarys - ir tai yra vienas teiginys kuris mano manymu man toks kaip varikliukas yra. ir tarkim kaip pasakojau kai buwo rimtas pokalbis kuri as pats iniciatyvavau , as zinojau kad reikia pakalbet ir ji zinojo bet be manes nebutu nk ivyke ir dbr buciau sedejes vienas vel. arba pvz del mokslu pvz mane draugai kai kurie tarsi tempia nuo mokslu ir t.t. bet as pagalvoju kad cia mano gyvenimas, paliks mane ar kas kaip kur o kur as desiuosi??? tas pats ir su sociofobija paciam viska reikia darytis ir tvarkytis gyvenima , niekam negalima uzkraut visko kitam ir tiketis pernelyg dideles pagalbos. na suprantu specialistai yra visai kas kita, taciau reikia suprast kad karta gimei ir karta mirsi. Tai yra TAVO gyvenimas ir niekieno kito tu turi ji valdyt .



zdz srry kad prirasiau nesamoniu, man tiesiog dbr reikejo issiliet kazkaip , bet gal kazkam is cia esanciu bus siek tiek naudinga ;] beje norejau toki uzduot klausimiuka, kaip manot ar verta man butu daryt atskira tinklapi apie sociofobija, tarkim su forumu ir medziaga visokia kaip gydytis ir t.t. nes vistiek yra sis puslapis , taciau cia kazkaip man nelabai patinka . laukiu atsakymu ;] ir jeigu reiketu noreciau gal kokio savanorio parasyt tekstui apie sociofobija na tarkim isverst is anglu kalbos ar panasiai, nes as nelabai kaip matot kurybingas , tai praverstu pagalba - pasitarnautumet ir sau ir kitiems, bet tik tokiu atveju jeigu butu reikalinga tokia svetaine.

Saunuolis, manau toks tinklapis tikrai praverstu O butent forumas, nes cia retai kas beuzklysta.Visokeriopos sekmes

blogas būtų labai naudingas, manau. Nieko nėr geriau už dalinimąsi asmenine patirtimi. O ir draugų taip susirasti galima

na jo xD bet dbr nzn kd pradesiu nes daug darbo nu man uzsiemimai visokie ir t.t. dar egzaminai 12os klases bet pasistengsiu ;] taigi jeigu yra norinciu pagelbet parasykit i mano skype duota ;]

Skaitau "Feeling good". Super knyga Autoriaus požiūris man labai patinka. Vien jau pats skaitymas įtampą ir nerimą sumažina. Terapijos principai išdėstyti labai aiškiai, suprastų ir mokyklinukas. Bandau atlikti ir siūlomus pratimus, tik nežinau ar teisingai viską darau, kartais man labai sunku išskirti tas neigiamas automatines mintis, sunku suvokti kokios jos sukasi mano galvoje tuo metu, nes emocijos užvaldo ir tiek Bet stengiuosi Šiaip knyga daugiau skirta žmonėms, sergantiems depresija, todėl daug yra pavyzdžių, pateiktų situacijų, kaip jaučiasi tokie žmonės ir ką konkrečiu atveju reiktų keisti savo mąstyme. Beje, autorius, kaip supratau, yra vienas iš kognityvinės teorijos pradininkų

o kas autorius? angliskai skaitai??

Skaitau angliškai, parsisiunčiau iš ČIA. Ir kaina dabar beveik juokinga...

aciu
gal dar kokiu knygu galit parekomenduot lietuviskai arba angliskai kurios lengvai skaitosi