Sociofobija

na igyvendint neigyvendinau bet kita kryptim bisk pasukau ir kitaip uzsiemiau ;]
dbr jau rugsejo pirmoji, ir nesigirsiu kad nejauciau tu blogu jausmu ir panasiu dalyku, tikrai jauciau kazka blogo savyje, suktis pradejo mintys kad gal mane kas pasieps, bet galiausiai susitvardziau ir viskas buwo gerai

o vasara leidau kazkaip keistai ir neproporcingai seip visa vasara sportavau sporto klube, dariau terapija kiekviena diena is pradziu buwo lblblb sunku bet dbr pats stebiuosi kaip as pasikeiciau biski keliavau , buwau dar kaimuke sawo ;D ir visur turejau nemalonios patirties su tom negatyviom mintim o dbr as jauciuosi daug laisviau, daug laisviau bendrauju ir kas svarbiausia bendraudamas sugebu uzmirst visas blogybes, nors ne visada iseina bet sugebu ;] na nzn bet siuo momentu jauciuosi kazkaip laimingas ;] dar susitikinejau su panelem is neto ir va taip bridau per sociofobija ;D aisku pries tai darydamas terapija virs 1 h , budawo pries susitinkant priepuoliai sociofobiniai nezinodavau ka daryt , bet terapija viska keicia ;] nesakau kad iskart padarius pasidaro lengva ;] tam reikia laiko ir kantrybes, bet tiems zmonems kurie serga socio ir tingi ja gydytis , tingi daryt terapija yra KVAILIAI , nepykit bet nezinot koki gyvenimo malonuma prarandat, visgi gyvenimas yra issukis ;]

na o kas bando daryt terapija linkiu sekmingo kelio ;] nors zinau kad tai bus labai skausminga viduje bet uztai kokie rezultatai veliau bus ;]

Sveiki, biteMaja99,

norėčiau Jums parašyti asmeninę žinutę... Galėčiau Jums parašyti šiuo adresu: info@kognityvineterapija.lt?.

Labutis,

žinoma, kad gali parašyti info@kognityvineterapija.lt,
tuomet iki susirašymo

Sveikuciai, as taip pat turiu panasiu bedu, apie kokias pasakojat.Be sociofobijos , ypac kamuoja eritrofobija . Pries kelis metus lankiau psichoterapija, bet laukto rezultato nebuvo , veliau geriau vaistus, tuo metu buvo gerokai palengveje, bet pradejau lauktis ir vaistu gerti nebegalejau. 1-1,5m. viskas buvo neblogai, veliau vel sugrizo visos baimes .Dabar labai susidomejau kognityvine elgesio terapija. Noriu paklausti - gal kas zino sios terapijos specialista Vilniuje, dar butu idomu suzinoti kokia vieno seanso kaina(apytiksliai). Labai tikiuosi sulaukti atsakymo
Sekmes visiems kovojant su savo bedom

manau, kad ir man sociofobija... jau nuo senu laiku...

paniskai bijau auditorijos... nemegstu but demesio centre, kur bebuciau visada atrodo, jog mane stebi visi ir pan... kai ziuri kaip as rasau, tai ir rankos drebet pradeda... na, ir taip toliau... zinau, kadman sociofobija...

labutis, aš žinau jauną, bet ištikrųjų profesionaliai ir nuoširdžiai dirbančią psichologę Vilniuję, kuri specializuojasi kognityvinėje terapijoje. Jei tau reikėtų jos koordinačių, parašyk man asm.žinutę.

O Klaipėdoje tokių specialistų dar nėra? Jaučiu, kad trūksta man pagalbos, nežinau, kaip su mintimis tvarkytis

sorry, bet Klaipedoje nieko nepazistu, ka galeciau rekomenduoti, bet tai jokiu budu nereiskia, ka ten nera geru specialistu. Tiketina, kad gal jie specializuojasi siek tiek kitose psichoterapijos sistemose.

Sveikos,

kaip gyvenat? Kaip nuotaikos? Ar kovojat su savimi ir kaip sekasi?

Labutis ,

iš to, ką rašai, drįsčiau sakyti, kad baimė niekada ir nebuvo pasitraukus... tik pagrindo jai nebuvo, nes nerimo objektai priešais nosį nešmėžavo...
Matai, su tuo nerimu taip jau yra...jis laikinam sumažėja, jeigu mes išvengiam nerimą keliančios situacijos (atidedam vizitą pas ginekologą, vėlesniam laikui nukeliam reikšmingą pokalbį ar skambutį)...bet bėda ta, kad tas nerimas iš esmės dėl to juk neišnyko....kitą kartą pasiryžti vizitui ar pokalbiui bus tik dar sunkiau...kuo labiau vengiam, tuo labiau didėja nerimo burbulas.

Socialinę fobiją ar socialinį nerimą patiriantiems žmonėms labai būdinga vengti įvairiausių situacijų, kuriose jie patiria arba spėja, kad gali patirti nerimą. Ir laikinam tas vengimas jiems padeda, kuriam laikui palengvėja...tačiau tame ir slypi vienas didžiausių pavojų, nes tada žmonės ima manyti, kad vengimas jiems padės geriau pasijausti, kad tai geras dalykas...tiesa ta, kad kuo daugiau vengiam, tuo daugiau nerimaujam....užsiveda pragaištingas ratas be pabaigos...
Na, o itin atidus dėmesys savo kūno reakcijoms, arši savikritika, perfekcionizmas ir savęs nuvertinimas - visa tai tikrai nepadeda nerimaujančiam žmogui komfortiškiau jaustis bendravimo situacijose.

Tenoriu tau priminti, kad, kai po atostogų įsiliejai į miesto gyvenimą, tu buvai tokia pati, kaip ir tuo momentu, kai ėmėi save stebėti ir pasidarei kritiškas išvadas.... skyrėsi tik tavo mintys...pirmiau džiaugeisi savo pasiekimais, po to - paskubėjai save kritikuoti...

Jeigu tikrai nori mano patarimo, tai norėčiau pasiūlyti Tau imtis ryžtingiau kovoti su savo bėda nei tik atostogos vienumoje. Kaip suprantu šitas sunkumas neapleidžia tavęs jau kurį laiką, jis riboja tavo gyvenimą ir tavo saviraišką (trūksta info apie tai, kaip jis įtakoja asmeninius santykius su priešinga lytimi). Gera naujiena ta, kad tai nėra fiziologinė nepagydoma liga, su šita bėda taikytis tikrai nereikėtų, nes yra daugybė įvairiausių pagalbos būdų, kurie padėtų tau tapti savo pačios gyvenimo režisiere. Ko tau ir linkiu

manau, tu teisi dėl labai daugelio dalykų: įsidirginęs organizmas, ne pats geriausias pagalbininkas potencialiai stresinėse situacijose, bet ir "must do" spaudimas ir kitų panašių minčių įtaka - tikrai nepadeda. Pati pastebėjai - situacijose, kuriose save mažiau spaudei ir kritikavai - jauteisi geriau ir pastebėjai teigiamas savo puses

Ką galėtum daryti?
Relaksacija kūnui - vienas iš būdų atvėsinti "užkaitintą varikliuką". Tai ir valdomas kvėpavimas ir progresyvinė raumenų relaksacija. Tačiau mokytis jos reikia ne pačiam chaoso įkarštyje, o iš anksto:). Praverstų ir reguliari savęs apdovanojimo, malonios veiklos terapija....šitoji dar niekam nepakenkė, o motyvaciją būklei gerėti augina kaip ant mielių
Kitas aspektas. Jeigu psichologo ar psichoterapeuto paslaugos dėl kažkokių priežasčių tau nepriimtinos, siūlyčiau išbandyti savipagalbos būdus.
Lietuviškai yra labai gera knygutė išleista: "Mąstymas paklūsta protui", D.Greenberg, Ch. Padesky. Išleista ji VU, todėl ir gauti ją nusipirkti išeina tik akademiniame knygyne prie prezidentūros
Jei skaitai angliškai, vertėtų pasidomėti D.Burns "Feeling good, the new mood therapy". Tai efektyviausių savipagalbos knygų pasauliniam trejetuke esanti knyga.

Sėkmės

Aš labai džiaugiuosi, kad biteMaja99 vis pas mus užsuka ir duoda naudingų patarimų Prisėdau dabar ir užsisakiau abi jos rekomenduotas knygas angliškai Kai gausiu, skaitysiu ir parašysiu, ar padeda Dabar man labai reikia pagalbos, kažkokia krizė užėjo, o aš kaip tik pradėjau lankyti vairavimo kursus, vis užeina klasėje nerimas, beveik panika, bet kol kas savo mintimis suvaldau tai...Dar perskaičiau keletą pozityvaus mąstymo knygų, labai patiko, tai stengiuosi kasdien vis paskaityt...Na ką, nepasiduokim