Galvojau, kurioje forumo dalyje atidaryti šią temą... Viena vertus, tai psichologinė problema, tad gal vertėtų apie tai kalbėti prie klausimų vaikų psichologui... Kita vertus, gal prie vaikų mitybos... O gal prie šeimos sveikatos, sporto ir dietų... Visgi nusprendžiau užklausti prie atitinkamos amžiaus grupės... Matyt, ateina laikas, kai vaikas pradeda KRITIŠKAI vertinti savo išvaizdą. Net nežinau, ar noriu patarimų mitybos reguliavimo klausimais, ar sporto, ar a la psichologinių "mylėk save tokį, koks esi". Greičiausiai norisi pamąstymų iš tų mamų, kurios su šia problema jau susidūrė. Kada jūsų dukra, o gal sūnus, pradėjo pergyventi dėl savo išvaizdos, susirūpino, ar yra graži (gražus)?
Mano dukrai 8. Na, nėra ji tokia jau stora. Bet šalia šakaliukų bendraamžių, kurių rankos ir kojos kaip degtukai, atrodo apvaloka. Vis dar "nepamestos" žandukų pagalvėlės, atsikišęs pilvukas... Šiaip tai simpatiška mergytė, bet... Ji pati laukia nesulaukia, kada "išaugs" tuos vaikiškumo atributus. Klausinėja manęs, ar aš irgi pradinėse klasėse buvau "su žandais". Na taip, "pamečiau" juos gal tik vienuolikos... Po to, kai jau kiti ėjo "pilnyn", tapau "šakaliuku", kuriuo ir nepalioviau būti (pvz. dabar esu 172/57). O mano dukra nenusiteikusi tiek laukti. Stresas, jeigu kelnių į ilgį neišaugo, bet per pilvą nebesueina... Į arbatą nesideda cukraus, nors visa šeima dedasi, bet vietoj to suryja keletą šokoladinių saldainių... Ir šiaip valgo nemažai. Nenorėčiau nuo vaikystės pradėti dietų, siūlau geriau sportuoti. O sportuoti nemėgsta. Kai kartu padarėm atsilenkimus, po to visą dieną vaikščiojo už šono susiėmus. Gal ir juokinga, gal ir ne. Mažo žmogaus didelės problemos. Aš pati pagalvoju: tikriausiai išaugs... O jeigu ne? Jeigu dabar neužkirtus kelio, po to bus rimtos problemos su antsvoriu, kurio niekaip neišeis atsikratyti? Tiesiog sakykit, ką manot... Kaip jums yra ar buvo... Kaip paguosti vaiką ar padėti? Ar iš viso reikia kažką daryti?
Mano sūnui 10m. Taip pat susiduriu su svorio problema.Jis labai išgyvena, sako, kad mokykloje ir futbolo treniruotėse(kurias metė dėl to)vaikai šaiposi ir kitaip nevadina kaip storuliu, storas ir pan. niekas nenori draugauti ir žaidžia tik tam, kad pasinaudotų, kai trūksta dalyvių. Plyšta širdis matant sūnaus ašaras prieš miegą. Mes taip pat bandėme sportuoti irgi ėjo šonus susiėmęs, valgo nemažai tik retai ir ne tai ką reikia, bet nemanau, kad tai pagrindinis antsvorio rodiklis, manau, kad jo problema nepajudėjimas, sėdėjimas namie prie kompo ir teliko, išprašyti į kiemą beproto sunku, nes kieme nėra bendraamžių, visi vyresni ir taip pat šaiposi. Norėjau įtraukti į kokią nors veiklą niekas nepatinka. Nežinau kaip padėti savo sūnui? Vis laukiu kol išaugs...