Sveikos mamytes
Skaitineju cia jusu nuomones apie atpratinima nuo ciulptuku ir uzsinorejau pasisakyti
Kaip matosi pagal liniuote mano mazajai dabar 1.10.
Tai vat - kai buvo vyresnele metuku laiko - pati atsisake to ciulptuko

, lygi siol as nesuprantu kas susviete jos mazoj galvelej
Tai buvau labai protinga mama - atseit, ner cia ko ilgai laikyti to vaikiuko su "mama" burnoje (taip vadino ciulptuka mano jaunele).
Na stai atejo ir antra mergyte i si pasauli - laikas ejo, ziuriu jau ir 1 ir 1.5 ir net 1.7...o ji vis rekia mama ir viskas.
Kaip tik pasitaike labai puiki proga - Velykos. Ilgasis savaitgalis - as namie, kartu su ja. Nebuciau pasyryzus tos MAMOS atimti, jei nueje pas draugus i svecius nepamirstume nuo musu neatskiriamo atributo!!!
Atsiskirimas mums praslido pasakyciau netgi lengvai...Pirma vakara, kai negalejo uzmigti ikisau 10 min. - uzmigo. Istraukiau ir paslepiau.
4 dieneles, kad uzmigtu dienos miegelio turejau nesioti ant rankuciu savo drambliuka ( svere tada apie 13 kg.), pirmas dienas net miegodavom labai trumpai - apie val., gal pusantros - o siaip megeja pasnausti apie 4 val.
Bet siek tiek kantrybes - ir mes ta mama per savaite laiko pamirsom
Tiesa apie menesi gulantis nakties miegelio po pagalvem ieskojo savo mamos su nustebusiu veideliu - o mama kur???( kur - r netariame)
Bet be jokiu skandalu ir isteriju.
Nuo to laiko praejo du men. - mes jau kalbam kaip reikalas

, o vis del to mama mums burnyte buvo uzkimsus kaip reikalas!!!
Tai kad mamytes reikia tik kantrybes - ir viskas bus tiesiog puiku!!!