QUOTE(gincaryce @ 2012 09 24, 14:24)
Juokingiau yra galvoti, kad į kuo daugiau būrelių nuveži vaiką, tuo geresnė mama esi

. Gera mama gali būt ir ta, kurios vaikas lanko vieną būrelį, bet pats savarankiškai nevyksta/ parvyksta, puikiai viską suspėja ir jam nereikia ašarų šluostyt vos kas nepasiseka.
Esmė ta, kad mamos kartais perspaudžia vaikus su tuo sedėjimu už durų su dideliais lūkesčiais... ir tai jau tampa nebe vaiko užsiėmimu o mamos.
Pati isbandziau aibes bureliu, plaukimo, krepsinio, lengvosios atletikos, muzikos mokykla, veliau ja meciau, teko rinktis muzika, ar daile, iki siol abejoju savo pasirinkimu, nes turiu gamtos "pastatyta" soprana. Mane tevai nevedziojo, tai mano pacios bandymai, kartais tai dariau samoningai -daile, muzika. Sportu uzsiiminejau itakota draugu is salies. Neisigailiu nei vienos dienos, jog lankiau treniruotes. Plaukike netapau, bet puikiai plaukioju, krepsinis nera vien garsas suprantu zaidimo esme, matau povandenines sroves.
Is esmes, neturejau laiko dikineti, kiekviena minute mano buvo uzimta. Gal tai ir itakojo dabar esama veiklos poreiki, kuris lydi visa gyvenima. Kita vertus, tie bureliai neretai praplecia akirati. Zmogus-vaikas turi tureti galimybe rinktis, taip jis mokosi, pasirinkimo kalidos neitakoja jo gyvenimo. Puiku kai tevai turi galimybes tai suteikti vaikui.
Taip, yra tokiu tevu, kurie savo nepasiektas asmenines svajones, bando realizuoti per vaikus, bet tikrai nemanau, jog tokiu tevu dauguma.