Skaitant šią temą man šovė pora minčių...
pirma, tai kas čia tuos vyrus supaisys.... patys jie dažnai nežino ko nori... vienam reikia nedirbančios, kitam būtinai tik dirbančios. Bet šiaip paprastai visi jie mėgsta pinigus ( čia aš apie žmonos algą ) ir tvarkingą buitį (ypač, jei ta tvarka kuriama ne jų rankom ).Na esmę supratot
antra, dėl to idomumo... pats darbas suteikia daug - finansinę laisvę, pasididžiavimą savimi ( jei sekasi arba atlygis neblogas ), tokį pilnavertiškumo jausmą, na bent jau man... bet...bet aš prieš vaikui gimstant mokinausi plius dirbau, tai vakarais gryždavau pavargus kaip nuvarytas arklys, įsijungdavau kokį filmą ir sedėdavau kaip zombis apatišku, netgi buku žvilgsniu. Ką žinau, kur ten tas su manim įdomumas

Tikrai ne linksmybių puokštė buvau - laiko pomėgiams nulis, vienintelė skaitoma literatūra - moksliniai straipsniai ( dar turint omeny, kad skiriasi mūsų su vyru profiliai - jis etnologas, aš fizikė - tai jau tikrai "daug" bendros šnekos rasdavom ), jokių kinų, teatrų ar pan.... Dabar sedėdama su vaiku bent grožinę knygą paskaitau, "pasikultūrinu". Bet šiaip pats tas idomumas labiau nuo pačios "sėdinčiosios-nesėdinčiosios" priklauso - kiek žmogus žingeidus, aktyvus ir t.t.
trečia,mes, moterys, per daug sau kvaršinam galvą - ar aš jam labai patinku, ar nelabai, ar įdomi, ar neįdomi...įtariu, nė vienas vyras tiek sau galvos nesuka kiek mes... Moterims reiktų iš vyrų pasimokyti sveiko egoizmo. Jie daro tai, kas jiems įdomu ir nesuka sau galvos. Todėl turbūt nerasi vyro skausmo perkreiptu veidu kokioje dekupažo pamokėlėj, o vat moterų, mirštančių iš nuobodulio per "kašes", "fūles", krūvos.
Vyras vieną dieną draugas, kitą -jau nebe. Gyvenkit dėl savęs, kad jums įdomu būtų.