QUOTE(Moonte @ 2012 09 24, 13:58)
1. Kodel krastutinumas, as ja maciau vakare, iseiginemis dienomis, per jos atostogas. BET MAN, ASMENISKAI, BUVO PER MAZAI.
2. O kur as buvau parasiusi kad neugdo, bet klausimas manau visame kame stomas ne taip. Kaip tai daroma. Kaip dirbama darbe, kaip dirba NS, kaip ugdomas vaikas. Va tuomet ir prisikasime prie esmes. Kad ne visos dribandcios, kaip NS, yra vertos pagarbos. Man tik keista, kad sodinamos ant pjedestalo dirbancios (pati esu karjeriste). Dirbancias erzina, kad kas geru zodziu pamini NS darbo svarba.
1. Rimtai?
Nes nu pvz. man pamokos būdavo iki 15 val kažkur, tada grįždavau iš mokyklos ir eidavau į muzikos mokyklą, namie būdavau dažnai net vėliau nei mama ir tėtis, tai neįsivaizduoju, kuo man būtų padėję tai, kad mama būtų nedirbusi. Vienu tarpu mama dirbo pamainom - dvi savaites dirbdavo, dvi - ne. Tai vienintelis skirtumas būdavo tas, kad tarp mokyklos ir muzikinės pietūs būdavo šilti ir ką tik pagaminti ir nereikdavo pasišildyt. O daugiau... nu nežinau. Bet čia gal tik man taip.
2. Asmeniškai aš nesodinu niekur nieko. Kaip jau minėjau, manau, kad tiek dirbanti, tiek ir nedirbanti mama jei nori, rūpinasi savo vaikais ir jais domisi, o jei nenori, tai ne. Ne visos dirbančios yra karjeristės. Lygiai taip pat ir ne visos namų šeimininkės yra šeimai bei vaikams pasišventusios.
Bet pasitaiko kraštutinumų (ir ne taip jau mažai....), kai lazda yra perlenkiama į vieną pusę 
Be to kur reikia vežioju tikslingai, bet nedarau iš vaikų žvaigždžių ir konkrečios srities profesionalų. Jiems ta veikla patinka, tinka. 
Dirbančių mamų vaikai sėdi visi purvini, negabūs, nieko nemokantys ir alkani gatvėj ant šaligatvio, jie ne tik kelio iki mokyklos nežino, bet nežino kelio ir iki namų! 
