Kol kas man sunkiausia- miego trūkumas. Pirmus mėnesius buvo tikras košmaras. Dieną numikti negalėdavau. Akys įdubo, energijos nebėra. Apie savęs prisižiūrėjimą nėra nė kalbos. Dabar po truputį viskas taisosi.
Mano mazius nakti keliasi 1-2 kartus, tai ishsimiegu. Bet diena atrodo nieko nespeju. Tos jo miego pertraukeles tokios trumpos atrodo. Reikia ir susitvarkyt ir valgyt padaryt. Tai dazhniausiai nespeju padaryt valgyt ir vyras jau pradeda bambet, kad nebedarau valgyt. O ash nespeju. Dabar dar interneta namie isivedem 
Man tai nieko tokio nebuvo sunku, nei miego trūkumas, nei vaiko neramumas ar pan. Nes psichologiškai buvau nusiteikusi, juk ir studijas baiginėjau. Kol maitinau per diena prasivažinėdavau... stengėmės neskaičiuoti.
Ačiū mamai, kad galėdavau jai nuvežti - auklė buvo.
Sunkiausi buvo 40 minučių, kai klaikiausiai verkė mano kūdikis. Ir kai nuvežėme jį į ligoninę ir kai daktarai teikėsi maus priimti Eimlis stiaga nustojo verkti, ir pradėjo su visais šnekėti. Taip ir liko neaiški verkimo priežastis.
Tai ir buvo sunkiausia per visą šį laiką.
Ačiū mamai, kad galėdavau jai nuvežti - auklė buvo.
Sunkiausi buvo 40 minučių, kai klaikiausiai verkė mano kūdikis. Ir kai nuvežėme jį į ligoninę ir kai daktarai teikėsi maus priimti Eimlis stiaga nustojo verkti, ir pradėjo su visais šnekėti. Taip ir liko neaiški verkimo priežastis.
Tai ir buvo sunkiausia per visą šį laiką.
Na galiu pritarti tik vienai minčiai - sunkiausia, kai vaikelis serga, bet tai liečia visokio amžiaus vaikučius. O visa kita - labai greitai praeinantis laikas, kai nebespėji net pasidžiaugti mažąja savo brangenybe, atsižiūrėti į ją, nes to, kas yra šiandien, nebebus niekada. Džiaukimės savo mažaisiais pupuliukais, kol jie dar mažučiai, ir nebus jokių sunkumų.
QUOTE(Violetukas @ 2005 07 07, 21:38)
Na galiu pritarti tik vienai minčiai - sunkiausia, kai vaikelis serga, bet tai liečia visokio amžiaus vaikučius. O visa kita - labai greitai praeinantis laikas, kai nebespėji net pasidžiaugti mažąja savo brangenybe, atsižiūrėti į ją, nes to, kas yra šiandien, nebebus niekada. Džiaukimės savo mažaisiais pupuliukais, kol jie dar mažučiai, ir nebus jokių sunkumų.
pritariu
blogiausia kai serga, be to, kad vaiko gaila, dar ir visos abejones, nuogastavimai del gydymo, diagnozes, ligos eigos. baisu ka nors praleisti, nepastebeti. o kur dar saves kaltinimas, kad vaika susargdinau
nors tai tinka ir vyresniam amziui, kazkaip baisiau kai visai mazas, nes pasakyt nieko negali, o serga kitaip nei vyresnis. aciu dievui su vyresniu iki 14men nebuvo visai jokiou ligu. o su maziuku tai 4men sloga gavom. iki kaklo uzteko
o siaip, sunkiausia pati pradzia, kol viskas susistyguoja, aisku augant
tai atrodo lengviausias metas, nes vaikui maziausiai demesio reikia - valgo ir miega. ir valgyt ruost nereikia 
pirmi 4men, kol maitinau, lengvi, sunkiau kai mokosi valgyt , nauji produktai - nuo 4 iki 5.5 mazdaug. o dabar zinau, kad jau tik lengves iki ~1 metu, kol prades mokytis vaiksciot. tada reikes ganyt kozna minute ir palikt jau niekur nesaugu, ir i jokius vaikstukus, maniezus, loveles neikisi.o labai stipriai palengveja nuo 2m. tada jau visai kitas reikalas, viska moka, pasako, jau galima bendraut
Man sunkiausia, kai nežinau, ko vaikutis nori 
Verkia ar zyzia, o kas yra jam - neaišku
Verkia ar zyzia, o kas yra jam - neaišku
QUOTE(Violetukas @ 2005 07 07, 22:38)
Na galiu pritarti tik vienai minčiai - sunkiausia, kai vaikelis serga, bet tai liečia visokio amžiaus vaikučius. O visa kita - labai greitai praeinantis laikas, kai nebespėji net pasidžiaugti mažąja savo brangenybe, atsižiūrėti į ją, nes to, kas yra šiandien, nebebus niekada. Džiaukimės savo mažaisiais pupuliukais, kol jie dar mažučiai, ir nebus jokių sunkumų.
O man sunkiausia tai, kad jis dar nesugeba ilgai sukoncentruoti demesio ir jam kas 5 minutes reikia vis naujos pramogos. Tai ir sunkiausia - issigalvot kazka naujo, kad vaikas nenuobodziautu.
Istikruju daug sunkumu ,tai priklauso nuo situacijos
Sunku ir kai serga, ir kai naktim nemiega, ir kai zyzia nezinia ko.......
Bet guodzia tik tai,kad tai neamzinai ir kad tai didziausias turtas mano gyvenime 
,tai priklauso nuo situacijos Sunku ir kai serga, ir kai naktim nemiega, ir kai zyzia nezinia ko.......
Bet guodzia tik tai,kad tai neamzinai
ir kad tai didziausias turtas mano gyvenime
Na kai tik pagimdžiau sunku buvo priprasti prie pasikeitusio gyvenimo ritmo, bet tai greitai praėjo. Labai džiaugiuosi, kad sūnus galima sakyti visai nesirgo, tiesa vieną kartą buvo pakilusi temp. va tada tai tiek pergyvenau, tiek širdį skaudėjo. Ir visiškai sutinku, kad sunkiausia kai vaikas serga. Tačiau man sunkiausia yra tai, kad sūnus, nors jam jau 10 mėn., vis dar naktį keliasi po 4-5 kartus. Laukiu nesulaukiu tos nakties, kai mano Viktoras išmiegos visą naktį. Jau kartais stogas važiuoja man, o kantrybės taurė baigia prisipildyt
QUOTE(jurate84 @ 2006 02 16, 21:08)
Na kai tik pagimdžiau sunku buvo priprasti prie pasikeitusio gyvenimo ritmo, bet tai greitai praėjo. Labai džiaugiuosi, kad sūnus galima sakyti visai nesirgo, tiesa vieną kartą buvo pakilusi temp. va tada tai tiek pergyvenau, tiek širdį skaudėjo. Ir visiškai sutinku, kad sunkiausia kai vaikas serga. Tačiau man sunkiausia yra tai, kad sūnus, nors jam jau 10 mėn., vis dar naktį keliasi po 4-5 kartus. Laukiu nesulaukiu tos nakties, kai mano Viktoras išmiegos visą naktį. Jau kartais stogas važiuoja man, o kantrybės taurė baigia prisipildyt
Isivaizduoju,kaip tau sunku,nes mano sesutei tas pats.
Tikek,kad tai neamzina ir tuoj tuoj viskas praeis 
Stiprybes tau 
QUOTE(pumkius @ 2006 02 17, 00:49)
Isivaizduoju,kaip tau sunku,nes mano sesutei tas pats. Tikek,kad tai neamzina ir tuoj tuoj viskas praeis Stiprybes tau
Tikek,kad tai neamzina ir tuoj tuoj viskas praeis Stiprybes tau Dėkui už palaikymą ir supratimą
