O visa kita baikos ir malonumai
Dabar laukiuosi antro ir svarbiausia man, kad butu sveikas
Sunkiausia ir pirmais metais ir veliau yra ligos(ir vaiko, ir pacios), ypac ligonines-neduok tu dieve
O visa kita baikos ir malonumai
Dabar laukiuosi antro ir svarbiausia man, kad butu sveikas
O visa kita baikos ir malonumai
Dabar laukiuosi antro ir svarbiausia man, kad butu sveikas
sunkiausia buvo tik pirma menesi,o po to jau geriau,nors maniskis irgi keliasi nakti valgyti kas 2-3val,bet iskart po to uzmiega 
todel jokios problemos,o ir as nesu miegale man uztenka 5-6 val. pamiegoti, kad gerai jausciaus 
kol kas galiu pasidziaugti
turiu gera suneli,nereksniuka ,labai megsta vienas zaisti,i zaisliukus dairytis,o dar ir supyne pagelbsti,turim tokia kuri pati supa ir dar groja,taigi galiu viska namuose suspeti pasidaryti (thanks god)
todel jokios problemos,o ir as nesu miegale man uztenka 5-6 val. pamiegoti, kad gerai jausciaus kol kas galiu pasidziaugti
turiu gera suneli,nereksniuka ,labai megsta vienas zaisti,i zaisliukus dairytis,o dar ir supyne pagelbsti,turim tokia kuri pati supa ir dar groja,taigi galiu viska namuose suspeti pasidaryti (thanks god)
Sunku buvo pirmus du menesius, kol pilvuka skaudejo, dar vaistu gerimas, kol ismokom sugerti gerai, o dabar prisigalvojam visko, kad tik maziau ant ranku tampyti, duodu ir siek tiek pazysti, tai pati daugiau dometis aplinka pradeda, o siaip viskas atrodo puikiai, kai sulauki grazios vaiko sypseneles, tai tada taip viskas paprasta atrodo 
Pačios lengviausios tai buvo primosios dvi savaitės po gimimo: sūnelis tik valgė ir miegojo. Po to prasidėjo "džiausmai": pilvuko problemos. kamavomes abu ilgai ir skausmingai. vaikas klykdavo, nemiegodavo, užsimigdydavau mažiuką tik ant savęs užsidėjusi. taip jis kažkiek pamiegodavo, o aš, žinoma, nė kiek. labai greitai nusilpau, lauke vežimėlį stumdavo vyras ir dar mane prilaikydavo, kad į griovį kokį nenusirisčiau:) kuo toliau, tuo buvo blogiau: vaikas miegodavo po 15 min. ir vėl klykdavo. tiek pavargdavau, kad jau nuo nemiego ir akys nusilpo ir galvą dažnai skaudėdavo. nuo trijų mėn. prasidėjo kitokie kaprizai...gal prasidėjo dantų dygimo sindromas? 
vaikas zyzia, malas, nemiega...kartais atrodydavo, kad išprotėsiu...
dabar mano kleckui jau pusę metų. dar neturim nė vieno dantuko, ir vis dar zyziam, bet jis jau darosi sąmoningesnis. kleckas leidžiasi pakalbinamas, pralinksminamas. kartais juokiasi nesustodamas tikiuosi, kad visos problemos išaugamos, išskyrus, žinoma, charakterį
vaikas zyzia, malas, nemiega...kartais atrodydavo, kad išprotėsiu...dabar mano kleckui jau pusę metų. dar neturim nė vieno dantuko, ir vis dar zyziam, bet jis jau darosi sąmoningesnis. kleckas leidžiasi pakalbinamas, pralinksminamas. kartais juokiasi nesustodamas
tikiuosi, kad visos problemos išaugamos, išskyrus, žinoma, charakterį
Žindymas naktimis ir periodiškai užeinantys stiprūs zyzimo ir neramumo priepuoliai. Žinau, kad dar po metų tai atrodys tik "baikos ir malonumai", kaip rašė mamytė svetima, bet kol kas jaučiuosi išsekusi ir pavargusi. Bet kuo toliau, tuo geriau, tad
paskaiciau apie kitu vaikucius ir nusiraminau, as galvojau, kad tik mano vaikas toks reksnys, rankinukas ir beproto daug demesio reikalaujantis zmogutis. mano sunus bene pirmas mano gyvenime matytas kudikis, tad sunku nuo pat gimimo, jam dabar puse metu ir dabar sunku. nes nezinau kartais kaip elgtis, kaip aukleti, kaip maitinti. dabar arteja kosiu valgymo metas, o tai dar papildomas darbas...butu kas pasakes, kad taip sunku vaikus auginti, buciau tikrai dar ilgiau sau pagyvenusi....labiau subrendus, pasiruosusi...nors kudikis ir planuotas buvo ir labai laukiamas...gyvenimo siurprizas....sekmes, 
mamos!
mamos!
Man baisiausias buvo pirmas menuo: dvi savaites inkubatoriuj, vamzdeliai ir zondai, pirmom dienom nieko neveikiau, kaip tik raudojau... Po to - santariskiu mustras - nustatytu laiku nusitraukite piena, maitinkite, vaiku i lova neimkite ir tt.. o dabar, kai pasidaro sunku ir uzknisa sedejimas namie apsikabinus puodus, seilinukus ir "isaugtus" savo rubus, atsimenu ta menesi ir iskart lengviau pasidaro....
Sunkiausia yra rutina, aišku visaip stengiuosi ją skaidrinti, bet kai jokie giminės šalia negyvena- viską darom patys, dar maitinu tai negalim kad ir pasišokt, pavalgyt ramiai mieste, žodžiu daugiau laiko skirti sau ir vyrui.
Šiaip mano lialius tikrai labai geras vaikas buvo iki kokių 5 mėnesių, o po to buvo mėnuo zyzimų ir kančių (mokėmės sėdėt, didysis dantų dygimas, vidurių užkietėjimai ir tt). Dabar vėl gerai (tfu tfu tfu). Ir žinoma kėlimasis, keliasi 7 valandą ir jau nebeliko savaitgalinių pasivoliojimų lovoje.
Šiaip mano lialius tikrai labai geras vaikas buvo iki kokių 5 mėnesių, o po to buvo mėnuo zyzimų ir kančių (mokėmės sėdėt, didysis dantų dygimas, vidurių užkietėjimai ir tt). Dabar vėl gerai (tfu tfu tfu). Ir žinoma kėlimasis, keliasi 7 valandą ir jau nebeliko savaitgalinių pasivoliojimų lovoje.
QUOTE(Meisy @ 2005 02 15, 18:39)
mums iki metu dar augti nemazai reikia, bet tik neseniai isitikinau, kad kelimasis nakti, nevalgymas, zirzliukai, noras buti tasomai ant ranku ir t.t yra gelytes.man sunkiausia, kai uoga susirgo ir teko ligoninej paguleti.nerealiai issekina bejegiska busena, kai negali savo mazei padeti....
manau, kad tai sunkiausia ir ne tik iki metu. kenteciau viska, kad daugiu netektu matyti taip draskomos savo saulytes
manau, kad tai sunkiausia ir ne tik iki metu. kenteciau viska, kad daugiu netektu matyti taip draskomos savo saulytes
Sunkiausia buvo isvysti soka ir skausma savo mazyles veidelyje kai skiepijome ja pirma karta. Jos dideles melynos akys nesuprasdamos zvelge i mane ir klause KODEL???
Isivaizduoju ka tau teko pergyventi ligonineje. Tikiausi tavo uoga dabar sveika ir linksma.
sunkiausia, kai pati visko nori: ir buti gera mama, ir profesineje srityje elgtis lyg niekur nieko, t.y. nereikalauti sau jokiu nuolaidu.
As einu i darba nuo 4 men.Dabar mazyliui jau 11 men.Ir dar maitinu, ir keliuosi naktimis 3-4 kartus.
Ir deviza turiu - kai labai sunku, dar truput sunkiau - nieko nereiskia Svarbiausia, kad sunkumai verti rezultato - t.y. mielo mazo zmogaus, kursi tave viena karta pavadina mama.
As einu i darba nuo 4 men.Dabar mazyliui jau 11 men.Ir dar maitinu, ir keliuosi naktimis 3-4 kartus.
Ir deviza turiu - kai labai sunku, dar truput sunkiau - nieko nereiskia
Svarbiausia, kad sunkumai verti rezultato - t.y. mielo mazo zmogaus, kursi tave viena karta pavadina mama.
man sunkiausia - atleisti sau, kai kazka padarau netobulai, ir suvokti, kad dar daug kartu taip padarysiu 
padarai kazka ne taip, tada paziuri i savo zmogeliuka, o jis tokiomis tyromis akytemis paziuri atgal - taip sirdi suspaudzia... atrodo pati save nubaustum, kad netikus mama va kas man sunkiausia... ir dar kai vyras pradeda pirstu baksnot po mano klaidas ir aiskint, kad ta ir ana blogai darau - ir taip jau skaudu, o dar jis paantrina 
padarai kazka ne taip, tada paziuri i savo zmogeliuka, o jis tokiomis tyromis akytemis paziuri atgal - taip sirdi suspaudzia... atrodo pati save nubaustum, kad netikus mama va kas man sunkiausia... ir dar kai vyras pradeda pirstu baksnot po mano klaidas ir aiskint, kad ta ir ana blogai darau - ir taip jau skaudu, o dar jis paantrina
