Knygų skaitymas

Ir gyvenimo tempas dabar greitesnis nei prieš, tarkim, 20 metų. Vaikai yra pripratę informaciją gauti greitai ir paprastai - televizija, internetas. Tuo tarpu skaitant informacija lėčiau gaunama, istorijų veikėjus reikia įsivaizduoti ir t.t. Man rodos televizijos, interneto, kompiuterinių žaidimų trauka vaikams yra stipresnė nei skaitymas. O mūsų aiškinimai, kad perskaityta knyga yra žymiai vertesnė už peržiūrėtą filmą, paugliams gali atrodyti kaip bobutės pasakėlė.
Bet... nenuleisim rankų vis vien ir skatinsim savo vaikus kuo daugiau skaityti .

Mano dešimtmetis tai tik "Raganą Lilę" skaito noriai, jau nupirkau turbūt dvyliktą knygą. Noriu, kad ir kitas skaitytų, pirkau Petkevičiaus, Račicko, bet... kažkaip Bet jeigu aš skaityčiau jam, tai klausytųsi bet ką, labai patinka O aš sakau, kad jau gali pats pasiskaityti, ne mažiukas. Tai močiutės išsiprašo

reikalas tas, kad šiuolaikinis vaikas turi daug ką suspėti -- ir filmukus, ir filmus pažiūrėt, ir su kompiuterinių žaidimų, ir su muzikos naujienom susipažint, ir panašiai, kad neatsilikt nuo gyvenimo tempo.
o kad knyga vertesnė nei filmas nereikia sakyt. nes tai tas pats, kas lygint eilėraštį ir paveikslą -- kuris vertingesnis.
be to, kiek patys laiko knygom skiriat? ar nebūna periodų gyvenime, kai nėra laiko arba užsiimate kuo nors įdomesniu, tai knygas padedate į šoną bent kuriam laikui?

aš norėjau pasakyti, knygos skaitymas labiau lavina vaiką nei filmo žiūrėjimas.

as irgi taip manau

Maniškiai irgi tingi knygas skaityti: geriau kompiuteris ar telikas. Bet , kadangi paklusnūs, tai stengiasi ir paskaityti truputį. Bet tai vyksta tik iš pareigos jausmo.

vat ir baisu, kad netaptu visiska pareiga arba isvis kad noras nedingtu

SVEIKUTĖS

na maniškei taip pat reikia priminti , bet jei knyga įdomi tai žiūriu vakarais prieš einant gult ir pati paskaito.
Manau, kad čia priklauso nuo pačio žmogaus pomėgių, čia aš apie save . Nors į knygas aš tikrai nespjaunu ir laiks nuo laiko kokią perskaitau, bet kai labiau patinka megzti tiesiog geriau mezgu nei skaitau.
Taip pat galiu palyginti abi savo dukras. Vyresnėlė ir pati paima knyga, o vidurinėlė tik kai primenu.

la! manoji nuo pat pradziu mego skaityti! noras kartais dingsta bet trumpam tai dziaugiuosi tuom labai! buna knygu kurios nepatinka bet seip yra knygu griauzike

Man kažkaip svajoklio patarimai neskamba įtikinamai. Kiek prisimenu save paauglystėj, tai man jie nebūtų suveikę, jeigu nebūčiau norėjus knygų skaityti ir be paskatinimų (maždaug, "nu bilietas į kiną / boulingą, nu ir kas?! kam čia arti dėl kažkokio suš.ikto bilieto, jeigu galiu pataupius nusipirkti jį ir taip????"). Išvis, ar skaitymas yra tokia veikla, už kurią derėtų duoti kažkokį prizą? Gali būt, kad vaikas užaugęs vaikas tų knygų taip ir neskaitys, nes nebus, kas dovanoja prizą, arba, dar blogiau, galvos apie knygas kaip apie kažką tokio baisaus, už ką tėvai net duodavo kažkokį atpildą, o ne apie kažką malonaus, kas daroma vardan savęs Bet, aišku, šaunu, jei bent dabar šitai padeda Ir dar, kaip ten su tuo skaitymu 1 val. po pietų? Ar pas jus tai griežtai privaloma? Jei taip, tai sorry, bet visiška nesąmonė Aš skaitau daug, bet vies tiek būna tokių dienų, kai manęs prie knygų su rimbu nenuvarytum, tiesiog nuotaika ne ta, apie kažką įtemptai galvoju, etc etc. Netgi ne dienų, būna tiesiog valandų tokių.

Dar nepritariu toms, kurios rašė, kad knygos lavina vaiką labiau, nei filmo žiūrėjimas - juk esmė turinyje, o ne pavidale. Filmuose yra daug vizualinės informacijos, kurios knygose nerasi, o ji kartais "padeda" vaizduotei Jeigu vaikui labiau patinka filmai nei knygos, tai tegu ir žiūri filmus, tik stenkitės paieškoti jam gerų , nes pusė per TV rodomų filmų yra kaip štampuoti Kaip, beje, ir "Meilučio, stringų ir laižiako" knygos
P.S. O ar jūs pačios ar vienodai aistringai domitės visomis iki vienos meno formomis? Ir muzika, ir tapyba, ir architektūra, ir skulptūra, ir tekstile, ir proza, ir poezija, ir filmais, ir hepeningais, ir baletu, ir moderniais šokiais, ir spektakliais, ir instaliacijomis, interjero dizainu, ir keramika, ir stiklo liejyba (šaunu, jei taip, bet tokių žmonių mažuma )? Lygiai taip pat ir vaikui kai kurie išraiškos būdai yra mažiau priimtini, o kiti labiau

Agne,musu seima yra labai demokratiska vienas kito atzvilgiu.Ir knygu skaitymas netra priverstinis dalykas.Mes ne tik jas skaitom bet apie tai dar diskutuojam,ir nesimato jiokios kancios vaiku akyse.Maniskai ir taip labai uzsieme ir gyvena gyvenima sau,tad nors pietu metu ir valandele po ju mes galim pabut visi kartu.Tai kaip savotiska tradicija ar tai ritualas.

O as niekaip nesutinku su tavo nuomone ,kad kinas geriau negu knygos.Taip kinas gerai (turiu minti gera kina,ne muilo burbulus) informacijos perteikimo greiciu,vizualiniu poziuriu.Bet knyga mano nuomone turi daugiau privalumu.Skaitimo,gramatikos,vaizduotes,suvokimo lavinimas ir svarboiausia ismokimas pabut su savim.Ko manau daugeliui zmoniu siais itampos ir tempo laikais labai truksta.

O aistringai domisi visomis meno formomis tas zmogus kuris nera susiformaves iki galo.Nera atrades saves.Tad ir gal gerai ,kad ju mazuma.

Jeigu ir vaikai žiūri į tai taip pat, kaip ir tu, tada tikrai šaunu. Tiesiog mačiau nemažai šeimų, kuriose tokie ritualai būdavo priverstiniai, ir nesusilaikiau nepasiteiravus.



Aš ir nesakau, kad kinas geriau nei knygos. Pritariu kažkieno anksčiau išsakytai minčiai, kad lygint kiną su knyga yra tas pats, kas lygint eilėraštį su paveikslu. Abu jie apeliuoja į šiek tiek skirtingus dalykus. Kinas lavina dar ir vaiko estetikos suvokimą. "Paprastas" suvokimas lavinamas žiūrint ir filmus, juose irgi nemažai nepasakoma arba pasakoma tarp eilučių. Kine dokumentinė žodinė informacija jungiama su garsine ir vaizdine, taigi galima perteikti tikslesnį vaizduojamo laikotarpio / aplinkos vaizdą. Tai irgi neišvengiamai penas vaizduotei (ir šiaip, yra dalykų, kurių žodžiais neperteiksi ir iš knygų nesužinosi). Kinas gal kiek moko ir muzika reikšti jausmus. Vaikas stebi aktorių mimiką ir emocijų reiškimą, ir t.t. Tai va, manau, tas lavinimasis priklauso nuo to, kiek vaikas pats nori pasiimti. Anuo postu norėjau pasakyt, kad tėvai nedarytų tragedijos iš to, kad vaikui nepriimtinos knygos ir bandytų išpešti naudą iš to, kas jam jau priimtina

P.S. Kažin, kiek dešimties metų vaikui tas skaitymo įgūdžių lavinimas aktualus, aš tokio amžiaus skaičiau ne lėčiau ir ne kaip nors "blogiau", nei suaugusieji, na nebent bandot vaiką apmokyti greitojo skaitymo