Meilė ateis į mano gyvenimą....

Būtent, daug tų moterų stilių. Tie patarimai "būk švelni", "būk subtili" erzina.. Esu kokia esu, ką čia padarysi.. Ir apsimetinėti kažkuo, kuo nesi, dėtis kaukes jautrios gležnos būtybės ne man. Nors mano kolegė irgi sakė, kad tik tokiu būdu gali susirasti vyrą "apsiženijimui" Aišku, išskyrė siekiamybes - ar nori diedo, ar nori neprarasti savęs O aš ir to ir to neatsisakyčiau...

ačiū
Papildyta:


aš tai gal stipriai nebarsiu kad vėl nepabėgtų

Ne apie galimybę ištekėti ar prarasti save kalbėjau. Aš moteriška, bet senmergė. Esmė tame, kad grubumas niekam nepatinka. Tiksliau patinka kurį laiką. Vėliau pradedi norėti būti miela, o ne kieta. Nu bet tik man taip gal. Ir apie kaukes nekalbu. Nereikia kaukių. Kol kažko nedarai visa širdimi, nieko ir neišeina. Nieko.
Papildyta:



O žinote, aš neturiu stiliaus. Arba jis yra labai kintantis...

Išeina. Kažkas.

Ar to kažko pakanka?

Ir dar vienas mažytis pastebėjimas. Kodėl, moteriai pasakius, kad turėtų būti kitokia, iš daugelio galima išgirsti tą pačią frazę: "Esu tokia kokia esu. Ir dėl nieko nesiruošiu keistis ir niekada neatsisakysiu savęs." Visų atsakymai tokie. Jei man kažkas padaro pastabą aš niekada neprieštarauju. Pašalinis žmogus iš šono mato geriau. Verta pabandyti pasikeisti. Pasikeitimai tik į gera. Gal čia lenda baimė, kad nepavyks būti kitokia? Gal dar kažkas?

Lenda baimė kad prarasi kažką esminio. Dalį savęs. Aš vis bandžiau keistis, kad tik mano jau ex manęs nepaliktų. Gal per mažai bandžiau, gal per daug. Man dabar sunku surinkti save - kas aš esu iš tikrųjų, o ne kuo nori mane padaryti. Todėl pirma susigražinsiu save, o paskui matysim, ką čia keisti, ko ne

Na Sunteja, taip besikaitaliojant, galima save pačią prarasti.

Tarkim, vienam nepatinka, kad aš rašau, kaip iš vadovėlių, tai ne jau aš turiu rašyti, kaip pliuškė? Vien tam, kad įtikti. Iš kitos pusės, gal ir yra dalis tiesos, bet kodėl aš turiu nusileisti iki to žmogaus lygio, gal verčiau tegu jis deda pastangas ir pakruša sau galvelę, kad jam tos mano mintys neatrodytų tokios jau moksliškos.

Žinoma kritika puiku, bet ji turi būti objektyvi. Va objektyvumą kas įvertins?

Tas tavo patarymas labai jau abejotinas.
Papildyta:



Kai žmogus ne mielas galima rasti daug neįtinkančiu dalykų, kai mielas net jo didžiausi minusiai virsta pliusais. Kaip sakoma meilė akla.

Dabar labai pasidarė madinga išsiskirimo priežasčių ieškojimas savyje, knaisiotis. Esmė tame, kada nėra meilės, ar ji praėjo tai nepadės. Tiesiog atėjo naujas etapas. Privalai save pamilti tokią kokia esi. Jei savęs nemylėsi, nevertinsi, niekas tavęs nemylės.

Kokią dalį? Aš tik norėjau pasakyti, kad lašelis subtilumo, krislelis meilumo, šaukštas moteriškumo jokiai moteriai reputacijos nesugadins. Nu moteris turi būti moteriška. Ne vulgari, ne stačiokė, ne prasta, o paprasta. Ir kai tai išgirsti ne iš savo vaikino, o draugo, ar draugės, šį tą sako.

O kai savo buvimą įprasmini tik dėl kito žmogaus, taip ir yra. Aš jau kalbėjau apie meilę, kai nori būti tik dėl to, kad patikti.

Nesupratot manęs...

Tačiau sakoma, kad jeigu nepatinka pasaulis, tai pradėk jį keisti nuo savęs. Aš noriu laimingos ramios meilės, bet jau keletas mano santykių nutrūko be aiškios priežasties. tai gal problema ir slypi manyje? tik jeigu šito nesužinosiu, tai ir ateities perspektyvos labai jau blankios..

Sveikos mergytės! Pagaliau parsiradau iš pajūrio! Ale sąžiningai pora valandų atskaičiau ko čia prišnekėjot



D&G, man irgi tas pats.. Aš irgi ieškau tos išsvajotosios ramyyyybės! Ale sakyk kur sutikti ramų žmogų, juk ramus pats greičiausiai net ir nepašnekins...



Manau, kad būtent taip ir yra! Jei erzina bent kažkas vadinasi myli visai ne ta ypatinga meile... Mano paskutiniuose santykiuose neerzino manęs absoliučiai niekas! Tada ir supratau, ką reiškia iš tikrųjų mylėti... Deja, turbūt geriau mylėti taip, kai kažkas dar ir erzina.. Kai šiek tiek norisi ir bėgti nuo jo.. Nes tuomet jis tave vejasi.. O jei pamilsti taip, kai niekas nebeerzina.. Tai tada tu jį vejiesi, nes tau tik su juo beprotiškai gera.. O tada jis bėga....



Dar gerai paanalizuok save, gal iš tikrųjų tau tik atrodo kad jauti jam kažką? Nes tu vis dar viena ir gal tas troškimas turėti šalia savęs žmogų dabar atrodo tarsi neišblėsę jausmai jam? Nors žinoma gali būti ir jausmai.... Bet pritariu vasarai, jauskis gerai ir susitik kaip niekur nieko su juo!



Todėl ir patinka jis tau, kad vaidina "neprieinamą". Bet paskui paskaičiau, kad jis naujasis rusas! Eik sau, nejau tau tokie patinka???



emmute sveika sugryžus!!!



Būtent.. ne kitiuose reikia ieškoti priežasčių.. O savyje.. Aš irgi stengiuosi pradėti nuo savęs.. Ir kadangi mano santykiai nutrūko todėl, kad aš buvau susirgusi meilės liga.. Ir neišlaikiau pusiausvyros tarp savo gyvenimo ir mylėjimo tą žmogų, dabar labai sėkmingai mokausi tapti savarankiška ir nepriklausoma moterimi. Bent jau žinau tiek, kad išvijusi iš savęs visą tą bejėgiškumą ir kitam žmogui atrodysiu daug patrauklesnė, nes galėsiu pati savimi pasirūpinti.


O šiaip, kai tik nusprendžiau kad man nereikia vyro šiuo metu, nes noriu atsigauti po buvusių santykių, noriu sutvirtėti, išmokti gyventi vienui vienutėlė ir t.t. Kai tik pradėjau džiaugtis vienatvės akimirkomis - nu ir prasidėjo! Toks įspūdis, kad kandidatai tuoj į eilę pradės stoti. Tik kad tarp tų kandidatų nieko nėra kas mane domintų. Bet pats faktas, kai jie tau neįdomūs - tu pasidarai Labai Jiems Įdomi...

Ech.. Reikia neprarasti tikėjimo, kad Meilė ateis į mūsų gyvenimą.. gal rytoj

Ir vis dėlto, priminkit man, ko Jūs ieškot? Vyrų ar meilės?

Abipusės meilės su vyru