Negaliu pamiršti buvusio...

#229
QUOTE(allegro @ 2008 07 11, 21:57)
Buvo šiandien atvažiavęs, pasiūliau susitaikyti,apkabinau, bet atžagaria ranka atstūmė ir pasakė ne. Ir išvažiavo pas tą kitą. Sužinojau, kad mane iškeitė į pačią paskutinę k...,todėl jaučiuos ramesnė. Tegul kuria sau gyvenimą. Sėkmės abiems.

verysad.gif laikykis Allegro, vienas Dievas tezino - gal taip bus geriau.. g.gif
Atsakyti
#230
Įdomią temą suradau... gal artimą sau... liūdna skaityti kai kurių istorijas verysad.gif
Turiu vieną žmogų, nors jis ne šalia manęs, bet jį jaučiu kiekvienądien... O sutikau jį pirmąkart mokykloje, buvau dar devintokė, o jis dešimtokas, ką tik atėjęs į mūsų mokyklą smile.gif Artimai susibendravom kai abu baigėm vidurinę, iki tol jokio bendravimo nebuvo. Beprotiškai mylėjom vienas kitą, ir vieną dieną jis pareiškė, kad aš sudaužiau jo pasaulį, kad jis nenori mylėti... nenorėjau gyventi... taip skaudėjo viską, širdį, sielą... visi metų laikai atrodė tokie purvini... meilė tokia atžagari... minioje žmonių ieškodavau tik jo akių... praėjo keli metai ir jis manęs atsiprašė kad įskaudino... norėjo vėl pradėti viską iš naujo... stengėsi, bet neilgai... sakėsi negali taip mylėti ir būti priklausomas, nes kiekvieną akimirką, net naktimis negali negalvoti apie mane... ir vėl likau įskaudinta... bet šįkart tyliai viską išgyvenau... rašiau dienoraštį kad palengvėtų... per kelis metus visą neapykantą jam paverčiau nuoširdžiais jausmais ir nebebijau atgal grežiotis... susiradau kitą žmogų... myliu jį... santuokoje jau 6 metai... jis galima sakyt mane išgelbėjo... nes buvau visai sumurusi... depresijos liūne skendinti... tik tiek kad šiandien aš prisimenu tą buvusią meilę... ir žinau, kad nieko nebepakeisiu... kad nuoširdžiai jį myliu iš visos sielos gelmių... tai štai tokia istorija... ir toks gyvenimas... kartus... ir nespalvotas kartais... 4u.gif
Atsakyti
#231
QUOTE(Demokratija @ 2008 07 11, 23:08)
Įdomią temą suradau... gal  artimą sau... liūdna skaityti kai kurių istorijas verysad.gif
Turiu vieną žmogų, nors jis ne šalia manęs, bet jį jaučiu kiekvienądien... O sutikau jį pirmąkart mokykloje, buvau dar devintokė, o jis dešimtokas, ką tik atėjęs į mūsų mokyklą smile.gif Artimai susibendravom kai abu baigėm vidurinę, iki tol jokio bendravimo nebuvo. Beprotiškai mylėjom vienas kitą, ir vieną dieną jis pareiškė, kad aš sudaužiau jo pasaulį, kad jis nenori mylėti... nenorėjau gyventi... taip skaudėjo viską, širdį, sielą... visi metų laikai atrodė tokie purvini... meilė tokia atžagari... minioje žmonių ieškodavau tik jo akių... praėjo keli metai ir jis manęs atsiprašė kad įskaudino... norėjo vėl pradėti viską iš naujo... stengėsi, bet neilgai... sakėsi negali taip mylėti ir būti priklausomas, nes kiekvieną akimirką, net naktimis negali negalvoti apie mane... ir vėl likau įskaudinta... bet šįkart tyliai viską išgyvenau... rašiau dienoraštį kad palengvėtų... per kelis metus visą neapykantą jam paverčiau nuoširdžiais jausmais ir nebebijau atgal grežiotis... susiradau kitą žmogų... myliu jį... santuokoje jau 6 metai... jis galima sakyt mane išgelbėjo... nes buvau visai sumurusi... depresijos liūne skendinti... tik tiek kad šiandien aš prisimenu tą buvusią meilę... ir žinau, kad nieko nebepakeisiu... kad nuoširdžiai jį myliu iš visos sielos gelmių... tai štai tokia istorija... ir toks gyvenimas... kartus... ir nespalvotas kartais...  4u.gif

sirdziai artima istorija
Atsakyti
#232
QUOTE(Giedrucio @ 2008 07 11, 21:17)
verysad.gif laikykis Allegro, vienas Dievas tezino - gal taip bus geriau..  g.gif

Žinoma, dabar sunku, bet gal paskui palengvės. Šiąnakt pirmą naktį miegojau ramiau. Bet vistiek atsibudau anksčiau. Vakar sutikau vieną žmogų,kuris apie mano šeimos gyvenimą žino beveik viską, o aš nežinojau nieko. Kai viską išpasakojo,man tapo lengviau. Dar pridūrė,kad pakentėk porą mėnesių ir pamatysi,kaip pardums namo prašytis atgal. Kažkokia nesąmonė. Iš kokio molio tie vyrai drėbti,kad vienus skaudindami linksmina kitus, paskui vėl grįžta atgal,kad būtų suprasti ir priimti...
Atsakyti
#233
QUOTE(allegro @ 2008 07 12, 08:08)
Žinoma, dabar sunku, bet gal paskui palengvės. Šiąnakt pirmą naktį miegojau ramiau. Bet vistiek atsibudau anksčiau. Vakar sutikau vieną žmogų,kuris apie mano šeimos gyvenimą žino beveik viską, o aš nežinojau nieko. Kai viską išpasakojo,man tapo lengviau. Dar pridūrė,kad pakentėk porą mėnesių ir pamatysi,kaip pardums namo prašytis atgal. Kažkokia nesąmonė. Iš kokio molio tie vyrai drėbti,kad vienus skaudindami linksmina kitus, paskui vėl grįžta atgal,kad būtų suprasti ir priimti...

o tu nepriimk. nors is manes nebego, pati begu. bet jei pabegtu, nepriimciau
Atsakyti
#234
QUOTE(*AS* @ 2008 07 12, 10:59)
o tu nepriimk. nors is manes nebego, pati begu. bet jei pabegtu, nepriimciau

Vienas Dievas težino,kaip bus toliau. Bet būtų savotiškai įdomu pamatyt jį besiprašantį, nors manęs jis nematė ir nemato...
Atsakyti
#235
QUOTE(Demokratija @ 2008 07 11, 23:08)
ir toks gyvenimas... kartus... ir nespalvotas kartais...  4u.gif


jėzusmarja, kaip artima.....
Atsakyti
#236
QUOTE(*AS* @ 2008 07 12, 10:59)
o tu nepriimk. nors is manes nebego, pati begu. bet jei pabegtu, nepriimciau

Pradėjau su viena medike kapstytis po genetinius dalykus, tai gali būt ir rimta liga, gal žmogui reikalinga rimta pagalba, kad tokie dalykai dedas. Šiaip niekas iš nieko neatsiranda. Motina šizofrenikė, vienos rūšies apraiškos progresuoja, čia galima įžvelgt kitų. Bandysiu dar kiek paeit medicininiu keliu ir analizuot. O gal kas juodąją magiją naudoja ir visokiom žolelėm užpylė...Ar nereiks tiks užsiimt rimta gelbėjimo veikla.Arba palikt likimui...
Atsakyti
#237
na as savo buvusi ir karts nuo karto susapnuoju ar net pagalvoju, kaip jam sekasi, ka daro, prisimenu apie kartu praleista laika, nors santuokoj gyvenu 7 metus.
bet savo vyrui istikima, bet buvusio nenoreciau sutikti, nzn bet bijociau, bet tikiu, kad atstoveti pagundai galeciau, visgi draugavom 8 metus.
Dziaugiuosi, kad mus skiria vandenynas:)


Atsakyti
#238
na joo,ir aš dažnai pagalvoju-ka veikia,kaip sekasi...na gal todel kad mes nesusipyke... blush2.gif
Atsakyti
#239
Nostalgija lieka nostalgija, as irgi negaliu pamirsti buvusio, bet taip teoriskai visada yra, nes kaip turi zmogu, matai daznaisuiai blogas, ikyrias jo savybes, tuo tarpu prisimenant BUVUSIJI ir jo geras savybes (pamirstant kaip jis mus skaudino ar pan ) ir atrodo atleistum viska ir butum su juo smile.gif Deja pagalvojus geriau bunant su buvusiuoju be proto pasiilgtume esamojo. Svarbu nepasiduoti dvejonems, nes kuo daugiau atsimeni, kuo daugiau gaili tu rysiu tai taip ir ardai po biski esama seima, tegul lieka praeities prisiminimai , kaip nostalgiska pasaka, kuria papasakosim anukam ir prisiminsim, kaip noresis prisiminti SIEK TIEK IS NERUPESTINGOS JAUNYSTES biggrin.gif 4u.gif
Atsakyti
#240
QUOTE(allegro @ 2008 07 13, 10:20)
Pradėjau su viena medike kapstytis po genetinius dalykus, tai gali būt ir rimta liga, gal žmogui reikalinga rimta pagalba, kad tokie dalykai dedas. Šiaip niekas iš nieko neatsiranda. Motina šizofrenikė, vienos rūšies apraiškos progresuoja, čia galima įžvelgt kitų. Bandysiu dar kiek paeit medicininiu keliu ir analizuot. O gal kas juodąją magiją naudoja ir visokiom žolelėm užpylė...Ar nereiks tiks užsiimt rimta gelbėjimo veikla.Arba palikt likimui...



Nu man taip idomu, kas gi toliau, jau kaip ir laiko praejo nemazai, tai ar bande grįžti vyras, gal prašėsi priimamas atgal kaip benamis šunytis ?
Atsakyti