Dėl laidotuvių

#13
QUOTE(Mare @ 2007 08 15, 13:08)
butu gerai, jei kartu nestumeisi ir savo vaika (tada galetum eiti bet kuriuo metu), juk nezadi buti ten ilgai..laidotuves yra naturalus dalykas ir, mano nuomone, nereiketu ju slepti nuo vaiku, kokio amziaus jie bebutu. Juk dalyvavimas laidotuvese visu pirma padeda susitaikyti su  artimuju, ir , zinoma, savo mirtimi...

Temos autorės jaunėliui daugų daugiausiai 8 mėnesiai. unsure.gif Kai "dalyvavau" pirmosiose laidotuvėse savo gyvenime, man buvo maždaug vieneri - mama tikrai apturėjo vargo, mėgindama man išaiškinti, kad nereikia giedoti kartu su tais dėdėmis ir tetomis... blush2.gif Pati aš nieko neprisimenu ir labai abejoju, ar negyvo žmogaus vaizdas kaip nors paveikė mano gebėjimą "susitaikyti su artimųjų ir žinoma savo mirtimi". unsure.gif Vaikui juk sunku išbūti ramiai net 10 minučių, tai kam kankinti porą valandų, kai jam pačiam visiškai nesuprantama net kas vyksta?
Atsakyti
#14
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 08 15, 14:01)
Temos autorės jaunėliui daugų daugiausiai 8 mėnesiai. unsure.gif Kai "dalyvavau" pirmosiose laidotuvėse savo gyvenime, man buvo maždaug vieneri - mama tikrai apturėjo vargo, mėgindama man išaiškinti, kad nereikia giedoti kartu su tais dėdėmis ir tetomis... blush2.gif Pati aš nieko neprisimenu ir labai abejoju, ar negyvo žmogaus vaizdas kaip nors paveikė mano gebėjimą "susitaikyti su artimųjų ir žinoma savo mirtimi". unsure.gif Vaikui juk sunku išbūti ramiai net 10 minučių, tai kam kankinti porą valandų, kai jam pačiam visiškai nesuprantama net kas vyksta?


Kad ir dickis dar nelabai supranta kur ta babyte dabar. O jam jau 3 su puse. Ir tokio vaiko nesivesciau. Pradetu lakstyt jis tarp kedziu, muistytis. Juk ne 10min ten pasedet reikia. Manau ir 6-7 metu dar nereikia vestis. Nera ten i ka ziureti, o mazieji tikrai neatsisveikinti ten eina.

As ir pati nezinau ko ten einu verysad.gif reikia...tokia tradicija unsure.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mama2004: 15 rugpjūčio 2007 - 13:11
#15
QUOTE(mama2004 @ 2007 08 15, 13:05)
Na uzuojauta reiktu pasakyti mamai ir seneliui. Kiti gimines jau tolimesni uz mane. Tai gal nereikia toliau. Bet ar reik ta "spektakli" daryti, jei po mociutes mirties jau ir su mama ir su seneliu snekejom. Kaip jau ir uzuojauta buvo paskelbta tik ne prie karsto  unsure.gif
Galvoju vaziuoti ant kalnu giedojimo, bet vat irgi...negaliu sedeti ten 2,5 val. Mano maziukas neiskes jei manes tiek nebus. tai gal geriau pries kalnus atvaziuoti, o pries giedojima iseiti?

Del vaininko, tai sesuo mano uzsake vainikus, nuo visu ir jie jau ten suvezti. Taip, kad ateisiu tusciom...mano vainikas jau prie babytes guli  verysad.gif


Uzuojauta turi plaukti is sirdies, kai to nera, jos reiksti ir nereikia. Kadaise, kai buvom gal kokie astuntokai, mire klases drauges tetis. Nuejom visa klase i laidotuves, ir aukletojas liepe visiems po viena prieiti ir pasakyti: ,,Nuosirdziai uzjauciu del tevelio mirties". Ne vienas is musu to taip ir nepadare, nes toks nenaturalus elgesys atrode kaip kvailyste kokia. Pamaciusios gedincia savo klases drauge, visos mergaites priejom, apsikabinom ir pradejom verkti kartu.
Dabar, praejus daugeliui metu, ismokau elgtis santuriau. Daznai per laidotuves prieinu ir pareiskiu uzuojauta artimiausiems ir labiausiai gedintiems zmonems, pvz., per mociutes laidotuves - savo tetai, dedei (netekusiems mamos). Kartais po tokio poelgio nesamoningai prisimenu savo buvusi klases aukletoja... Matyt, iki tokio elgesio reikia subresti, priaugti, dabar jis man atrodo visiskai naturalus ir yra nuosirdus.
O kada bus nuveztos ir padetos geles - visai neturi reiksmes, kaip ir tai, kur atsisesi nuvykusi i sermenis, nes juk i laidotuves susirenkam pagerbti mirusiojo atminimo, o ne vieni kitus apkalbeti, taigi, elkis naturaliai ir bus gerai.
Atsakyti
#16
jei neverki, tai dar nereiškia, kad kažkas blogai, aš irgi per močiutės laidotuves stovėjau be emocijų. Apsižliumbiau tik maždaug savaitei praėjus. Ašarų nebuvimas dar nereiškia, kad tau dėl to neliūdna ar, kad tu abejinga močiutės mirčiai.
Atsakyti
#17
Aciu, kad atsakete. Vaziuodama i laidojimo namus kaip spektakli staciau galvoj ta vieta kai ieisiu i sale, priesiu prie mamos, senelio. Bet gavos visai kitaip. Tik iejau i laidojimo namus mane pasitiko sese. Tai ja pamacius iskart ir apsizliumbiau. Tada kai nurimau kartu nuejom i sarvojimo sale. I mociute stengiaus neziureti. Iskart atsistojus mama mane apkabino ir as vel pratrukau. Tada kartu priejom prie karsto - pastovejom. Mociute visai i save nepanasi - kudute, be rauksliu, pilka. Kazkaip ja pamacius ir ramiau pasidaere - visai ne ta unsure.gif
Atsakyti
#18
Uzuojauta tau del seneles. ..
Man po savo senelses mirties buvo sokas. O dar sarvojom pas save namuose. Mano mazyliui tada buvo vos metukai. Turejau ir prie karsto sedet ir viska tvarkyt ir i baznycia su juo ant ranku. Fyvenime nebuvau tokia nelaiminga ir pavargusi.
Laiduotuves ir po ju nelengvas metas. Laikykis.
Atsakyti
#19
QUOTE(mama2004 @ 2007 08 15, 14:55)
Nu neee, mano lialiui dar tik 2 savaites  blink.gif Dicki pas anyta palieku. Nemanau, kad vaikus reikia vestis i laidotuves. Be to mazasis gali pradet verkti, o ten kai tokia "mirtina tyla" manau skambetumem per visus laidojimo namus. Man paciai nemalonu ten eiti ir seip...per daug ten skausmo ir liudesio, kad savo mazyli su savim pasiimciau.


QUOTE(mama2004 @ 2007 08 15, 15:08)
Kad ir dickis dar nelabai supranta kur ta babyte dabar. O jam jau 3 su puse. Ir tokio vaiko nesivesciau. Pradetu lakstyt jis tarp kedziu, muistytis. Juk ne 10min ten pasedet reikia. Manau ir 6-7 metu dar nereikia vestis. Nera ten i ka ziureti, o mazieji tikrai neatsisveikinti ten eina.

As ir pati nezinau ko ten einu  verysad.gif reikia...tokia tradicija  unsure.gif

Mirus mano močiutei man irgi buvo labai sunku, be to ją ir vadindavom, kai ir temos autorė - babyte... Užjaučiu.

Norėjau pakalbėti apie vaikus laidotuvėse. Man atrodo, kad juos vestis visiškai natūralu. Aišku jei kaip ir mamos2004 mažajam tik pora savaičių tai tikrai nereikia savęs ir naujagimio kankinti, juk ir po gimdymo dar neatsigauta, bet aš savo pusmetinuką į dėdės šermenis vežiausi. Ir nesijaudinau, kad jis pakrykštaus ar pravirks, juk gedintys pavargsta nuo savo minčių ir tylos, tai jiems išsiblaškymas tik atgaiva. Miręs artimasis gyvas mylėjo vaikus, kodėlgi miręs įsižeistų, kad kūdikis krykštauja. Jei laidojamas tikintysis, tikimės, kad jis iškeliavo pas Dievą į amžinos laimės tėviškę, tai beribiam liūdesiui nėra ir pagrindo. Mums liūdna, kad mes jau nebesidžiaugsime savo artimuoju, bet jam iškeliaujant, kažin ar malaoniau, kai mes verkiam, ar kai kūdikis juokiasi. Vaikai dalyvaudami laidotuvėse, manau, labiau pažįsta mirtį ir ji neatrodo kažkokia mistiškai bauginanti, tiesiog gyvenimo dalis, baigiamoji dalis. Autorė rašo, kad pati nežino ko eina į laidotuves, manau jei nuo mažens dalyvauja vaikai jie žino, ko ten eina, kaip ten elgtis ir pan... Na ir kas jei kol išmoksta pabėgioja tarp kėdžių, bet kada juk galima išsivesti į lauką ir pasikalbėti( proga paaiškinti, kur babytė dabar), paskui sugrįžti, arba jei nepavyks susitarti, išvažiuoti namo, tai irgi pamoka.
Atsakyti
#20
del vaiku laidotuvese pritariu Luknei simtu procentu! Veskimes vaikus i laidotuves (zinoma, jei jiems kiek daugiau, nei dvi savaites), taip tik padesime jiems prisijaukinti mirti. Pati vaikysteje ne karta buvau laidotuvese ir prisimenu vienerias net is to laiko, kai suauge atrode baisiai dideli: tas laidotuves prisimenu be jokiu negatyviu jausmu, tiesiog kaip ypatinga ivyki. Ir dabar man tikrai nekyla klausimu kokiu tikslu dalyvauti laidotuvese, ar ka ten daryti nuejus.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Mare: 19 rugpjūčio 2007 - 22:54
#21
Manau, kad i laidotuves nuejus nebekils tokiu klausimu kaip reiketu elgtis, nes viskas vyks savaime
Atsakyti
#22
QUOTE(forever_strange @ 2007 08 20, 21:57)
Manau, kad i laidotuves nuejus nebekils tokiu klausimu kaip reiketu elgtis, nes viskas vyks savaime

drinks_cheers.gif
Atsakyti
#23
QUOTE(Luknė @ 2007 08 19, 22:42)
Vaikai dalyvaudami laidotuvėse, manau, labiau pažįsta mirtį ir ji neatrodo kažkokia mistiškai bauginanti, tiesiog gyvenimo dalis, baigiamoji dalis.  Autorė rašo, kad pati nežino ko eina į laidotuves, manau jei nuo mažens dalyvauja vaikai jie žino, ko ten eina, kaip ten elgtis ir pan... Na ir kas jei kol išmoksta pabėgioja tarp kėdžių, bet kada juk galima išsivesti į lauką ir pasikalbėti( proga paaiškinti, kur babytė dabar), paskui sugrįžti, arba jei nepavyks susitarti, išvažiuoti namo, tai irgi pamoka.


tema autorei seniai nebeaktuali, taciau idomi diskusijai.
tiesa sakant nepritariu vaiku buvimui laidotuvese. pradedant tuo, kad vaikas gali issigasti nenaturaliai atrodancio mirusiojo. vaikas nera toks razumnas, kad viska adekvaciai suvoktu. savo mociutes laidotuves pamenu savotiskai: buvo man gal 6-eri, sesei 8-eri. laidojo kaime, savo namuose vasaros vidury. tai mociute po ligos atrode baisiai ir bijojau eiti i ta kambari, uztat su kitais mazais giminaiciais zaidem lauke, priskynem serbentu kompotui, kai paprasydavo virejos. sita patirtis niekaip mano mirties suvokimo nesuformavo ir nepakeite, ir jokiu filosofiniu supratimu i mano vaikiska galva neidejo, isskyrus ta nejauku vaizda, kaip atrodo mires zmogus.
tevai nesivesdavo musu lankydami sunkiai sergancius artimuoius (tokiu buvo nemazai), nesivesdavo i laidotuves, jei tik budavo kur palikti ir esu jiems uz tai dekinga. o ir laidotuvese elgtis moku, savo laiku suvokiau kas tai ir kodel vyksta.
Atsakyti
#24
smile.gif labai gera tema ,nors ir liūdna,bet niekur nuo jos nepabėgsi.Padiskutuokime aplamai apie laidotuvių papročius;gal kam jie atrodo ir nelabai suprantami ar net nepriimtini.Man pav.visiškai nepatinka Žemaitijoje einantys dūdoriai,nuo vaikystės ,tiesiog nupurto,kai išgirstu pirmuosius tokius kurtinančius garsus.Ačiū Dievui ,lyg tai pamažu tai baigia išnykti.Taip pat nesuprantu filmavimo per laidotuves,kas tą medžiagą gali po to žiūrėti?Tik tam ,kam patinka tikriausiai žiūrėti ir skaityti apie kitų nelaimes.O kokia Jūsų nuomonė?
Atsakyti