QUOTE(raimyte @ 2007 12 01, 08:09)
aš panašaus tipo knygas pradėjau skaityti gal prieš kokius 7-8 metus, tai išpradžių jose pasakojamos istorijos daugeliu atveju man taip pat atrodydavo labai netikroviškos, būtent konkrečiai temai išgalvotos, bet vistiek toliau skaičiau... ilgainiui tai kaip koks sportas pasidarė: skaičiau ir tas, kurias visi reklamavo, ir tas, kurių nieks nereklamavo... o greta skaičiau ir psichologijos vadovėlius...
Taip kokius 5 metus
tai galvoj, viena vertus, tokia makalynė nuo tų knygų pasidarė ir pradėjau mąstyt apie tai, kad iš tų knygų jokios naudos, ten pasakojamos istorijos neįtikinamos ir pan. Tačiau visdėlto padariau ir tokį atradimą, kad iš tikrųjų skaitydami tokias knygas darome dažnai esminę klaidą - tikimės stebuklo kaip kad būna nurodyta viršelyje. tikėtis stebuklo nėra blogai, tačiau jis negali įvykti vien dėl to, kad perskaitei knygą. stebuklai, aišku gana lėtai ir gana maži, pradeda darytis dar tada, kai skaitydamas kartu analizuoji ir save, savo elgesį, mąstymą...
aš po 5 metų tokių knygų rašymo pradėjau rašyti savianalizės dienoraštį, tai buvo pagrindinis dalykas kurio išmokau skaitydama - analizuoti save. tame dienoraštyje iš tų knygų labiausiai patikusių minčių šen bei ten užsirašiusi turiu. aišku tą dienoraštį galbūt galėjau ir anksčiau pradėti rašyti ir visai nebūtinai tokių knygų prisiskaičiusi
, tačiau mano atveju gavosi taip... dienoraštis padeda. 
aš tai visai neseniai tokias knygas skaityti pradėjau, o norėjau paklausiti ar šiaip gyvenimas pasisuko į geresnę pusę , prafėjus kitaip mąstyti. Aš tai kažkaip nepastebiu. Visokių dienų būna vien geresnė kita blogesnė visaip. Taip sakant tradiciškai





aš tai visai neseniai tokias knygas skaityti pradėjau, o norėjau paklausiti ar šiaip gyvenimas pasisuko į geresnę pusę , prafėjus kitaip mąstyti. Aš tai kažkaip nepastebiu. Visokių dienų būna vien geresnė kita blogesnė visaip. Taip sakant tradiciškai
