QUOTE(Aristokratė @ 2007 12 05, 09:57)
o gal lietuviskai galima
Aristokrate, kažką panašaus radau lietuvių kalba.
Galite ir pačios paskaitinėti:
čia
Klaidingus įsitikinimus šalinkime pozityviais teiginiais.
Jūsų nekontroliuojamas ir neramus protas per daugelį metų karmos "ąsotį" pripildė įvairių idealizacijų ir klaidingų įsitikinimų. Vadinasi, norėdami kuo greičiau juos iš ten pašalinti, privalote kaip galima dažniau ir intensyviau turtinti save teigiamomis mintimis. Bendras teigiamų minčių kiekis turi būti ne mažesnis už neigiamų minčių kiekį. O kadangi jūs negalite gaišti ištisų metų, kad ištrintumėte klaidingus įsitikinimus, tai šį perprogramavimo procesą turite vykdyti itin intensyviai. Galite naudoti PERKODAVIMO metodą.
Siūlomas dar vienas paprastas metodas, jo esmė tokia: nelaukime, kol gyvenimas pradės mums taikyti savo auklėjimo" priemones. Aplenkime jį - patys įsileiskime į savo būtį tai, ką jis mums gali pateikti kaip auklėjimo" priemones. Įsileiskime ne realiai, o tik mintyse.
Įvykių ežiukas"
Pasistenkite, kad 1520 minučių jūsų niekas netrukdytų. Patogiai įsitaisykite, užsimerkite, atpalaiduokite kūno raumenis ir sustabdykite minčių tėkmę. įsivaizduokite, kad jūsų gyvenimo tėkmė turi daug variantų. Pavyzdžiui, kaip daugybė adatų, susmeigtų į vieną tašką. Tai kažkas panašaus į susirietusį įvykių ežiuką".
Iš visų įvykių raidos variantą norėtumėte matyti tik vieną, jus tenkinantį variantą (viena, adata). Realybėje, pagal jūsų idealizacijų žlugdymo tvarką gyvenimas nuosekliai pateiks jums visą seriją blogesnių variantų (antroji ir visos kitos adatos).
Įsivaizduokite, kaip klostysis jūsų gyvenimas, jeigu auklėjimo" procesai tęsis, t. y. jeigu realizuosis prastesni įvykių raidos variantai (likusios įvykių ežiuko" adatos).
Per 1015 minučių mintyse pragyvenkite" kiekvieną jums netinkantį variantą. įsivaizduokite, kaip elgsitės, kaip klostysis jūsų santykiai su žmonėmis ir pasauliu, kokios mintys suksis jūsų galvoje.
Kiekvieno varianto pabaigoje mintyse sau pasakykite: Dieve! Jeigu tu man paskirsi tokį gyvenimą, aš priimsiu jį ir nepyksiu, nebambėsiu. Turbūt už kažką aš turiu gauti šią pamoką. Jeigu ji man reikalinga, aš priimsiu ją su dėkingumu. Bet jeigu galima, tai prašau padaryti taip, kad... (ir nurodote jums tinkantį pirmąjį variantą)".
Tokiu pat būdu pergyvenate" dar keletą netinkamos įvykių raidos variantų. Kiekvieno varianto pabaigoje patvirtinkite, kad priimate jį kaip pamoką be pykčio ir smerkimo, bet prašote jo netaikyti.
Pabaigoje dar kartą patvirtinkite, kad nesmerkiate esamos padėties, o priimate ją kaip pamoką, kurią užsitarnavote savo mintimis arba poelgiais. Jūs esate dėkingas už ją, priimate esamą situaciją kaip labai gerą ir prašote, jeigu galima, pagerinti ją pagal jūsų norą.
Gali kilti klausimas "Ar nebus blogiau?" Pratimas nėra neigiamos ateities užsakymas. Toks nėra todėl, kad kiekvieno pragyvenimo" pabaigoje jūs būtinai pasakote: Viešpatie, jeigu tai įvyks, aš priimsiu be nuoskaudos ir bambėjimo, bet jeigu manoma, tegul viskas vyksta taip, kaip noriu aš (ir pateikiate savo įvykių sekos variantą)".
Tuo pačiu jūs leidžiate Aukštesniosioms jėgoms suprasti, kad jums nereikia to neigiamo įvykių raidos varianto. Jūs jam pasirengę, bet jo jums nereikia, o reikia kito, to, kuris kol kas niekaip negali realizuotis. T. y. jūs pateikiate savo tikslą ne kaip reikalavimą, o kaip prašymą ir tuo pažeminate savo išdidumą.
Šalinkime neigiamas emocijas.
Bėgant laikui sukaupiame daug neigiamų emocijų, kurių kiekviena susieta su atitinkamu žmogumi - tėvu, motina, vaikais, vyru (arba žmona) ir bet kuriais kitais žmonėmis, su kuriais esate susidūrę ir kuriems jaučiate neigiamas emocijas.
Laikui bėgant emocijų aštrumas blanksta, nuoskaudos ir smerkimas lyg ir praeina, kadangi tie įvykiai ir su jais susiję išgyvenimai pradedami užmiršti. Tačiau iš tiesų taip, deja, nėra. Neigiami vaikystės prisiminimai gali užsimiršti, bet iš emocinio kūno be specialių procedūrų jie, deja, neiš-sitrina.
Tiksliau, neigiama minties forma taip pat po truputį nyksta, bet labai lėtai. Ypač jeigu ji susiformavo per daugeli metų, kai mes smerkėme arba pykome ant kokio nors žmogaus. Per daugelį metų tokia minties forma pasidarė didelė ir tvirta, todėl tiesiog užmiršus skriaudėją ji neišsitrina. Neišsitrina ir tada, jeigu jūs sąmoningai atleidžiate savo skriaudikams. Atleidus nesipildo karmos ąsotis", bet jo prisipildymo lygis nenuslūgsta.
O kadangi jūsų nuoskaudos ir smerkimai saugomi nematomajame kūne, tai karminis auklėtojas", taikydamas trečiąją idealizacijų griovimo taisyklę, turi atsiųsti jums tokią situaciją, į kurią buvo kažkada pakliuvęs jūsų smerktas žmogus."