praktinį pozityvizmą praktikuojame toliau

o gal lietuviskai galima

Aristokrate, kažką panašaus radau lietuvių kalba.
Galite ir pačios paskaitinėti: čia

Klaidingus įsitikinimus šalinkime pozityviais teiginiais.

Jūsų nekontroliuojamas ir neramus protas per daugelį metų karmos "ąsotį" pripildė įvairių idealizacijų ir klaidingų įsitikinimų. Vadinasi, norėdami kuo greičiau juos iš ten pašalinti, privalote kaip galima dažniau ir intensyviau turtinti save teigiamomis mintimis. Bendras teigiamų minčių kiekis turi būti ne mažesnis už neigiamų minčių kiekį. O kadangi jūs negalite gaišti ištisų metų, kad ištrintumėte klaidingus įsitikinimus, tai šį perprogramavimo procesą turite vykdyti itin intensyviai. Galite naudoti PERKODAVIMO metodą.

Siūlomas dar vienas paprastas metodas, jo esmė tokia: nelaukime, kol gyvenimas pradės mums taikyti savo „auklėjimo" priemones. Aplenkime jį - patys įsileiskime į savo būtį tai, ką jis mums gali pateikti kaip „auklėjimo" priemones. Įsileiskime ne realiai, o tik mintyse.

„Įvykių ežiukas"
Pasistenkite, kad 15—20 minučių jūsų niekas netrukdytų. Patogiai įsitaisykite, užsimerkite, atpalaiduokite kūno raumenis ir sustabdykite minčių tėkmę. įsivaizduokite, kad jūsų gyvenimo tėkmė turi daug variantų. Pavyzdžiui, kaip daugybė adatų, susmeigtų į vieną tašką. Tai kažkas panašaus į susirietusį „įvykių ežiuką".
Iš visų įvykių raidos variantą norėtumėte matyti tik vieną, jus tenkinantį variantą (viena, adata). Realybėje, pagal jūsų idealizacijų žlugdymo tvarką gyvenimas nuosekliai pateiks jums visą seriją blogesnių variantų (antroji ir visos kitos adatos).
Įsivaizduokite, kaip klostysis jūsų gyvenimas, jeigu „auklėjimo" procesai tęsis, t. y. jeigu realizuosis prastesni įvykių raidos variantai (likusios „įvykių ežiuko" adatos).
Per 10—15 minučių mintyse „pragyvenkite" kiekvieną jums netinkantį variantą. įsivaizduokite, kaip elgsitės, kaip klostysis jūsų santykiai su žmonėmis ir pasauliu, kokios mintys suksis jūsų galvoje.
Kiekvieno varianto pabaigoje mintyse sau pasakykite: „Dieve! Jeigu tu man paskirsi tokį gyvenimą, aš priimsiu jį ir nepyksiu, nebambėsiu. Turbūt už kažką aš turiu gauti šią pamoką. Jeigu ji man reikalinga, aš priimsiu ją su dėkingumu. Bet jeigu galima, tai prašau padaryti taip, kad... (ir nurodote jums tinkantį pirmąjį variantą)".
Tokiu pat būdu „pergyvenate" dar keletą netinkamos įvykių raidos variantų. Kiekvieno varianto pabaigoje patvirtinkite, kad priimate jį kaip pamoką be pykčio ir smerkimo, bet prašote jo netaikyti.
Pabaigoje dar kartą patvirtinkite, kad nesmerkiate esamos padėties, o priimate ją kaip pamoką, kurią užsitarnavote savo mintimis arba poelgiais. Jūs esate dėkingas už ją, priimate esamą situaciją kaip labai gerą ir prašote, jeigu galima, pagerinti ją pagal jūsų norą.

Gali kilti klausimas "Ar nebus blogiau?" Pratimas nėra neigiamos ateities užsakymas. Toks nėra todėl, kad kiekvieno „pragyvenimo" pabaigoje jūs būtinai pasakote: „Viešpatie, jeigu tai įvyks, aš priimsiu be nuoskaudos ir bambėjimo, bet jeigu manoma, tegul viskas vyksta taip, kaip noriu aš (ir pateikiate savo įvykių sekos variantą)".
Tuo pačiu jūs leidžiate Aukštesniosioms jėgoms suprasti, kad jums nereikia to neigiamo įvykių raidos varianto. Jūs jam pasirengę, bet jo jums nereikia, o reikia kito, to, kuris kol kas niekaip negali realizuotis. T. y. jūs pateikiate savo tikslą ne kaip reikalavimą, o kaip prašymą ir tuo pažeminate savo išdidumą.
Šalinkime neigiamas emocijas.

Bėgant laikui sukaupiame daug neigiamų emocijų, kurių kiekviena susieta su atitinkamu žmogumi - tėvu, motina, vaikais, vyru (arba žmona) ir bet kuriais kitais žmonėmis, su kuriais esate susidūrę ir kuriems jaučiate neigiamas emocijas.
Laikui bėgant emocijų aštrumas blanksta, nuoskaudos ir smerkimas lyg ir praeina, kadangi tie įvykiai ir su jais susiję išgyvenimai pradedami užmiršti. Tačiau iš tiesų taip, deja, nėra. Neigiami vaikystės prisiminimai gali užsimiršti, bet iš emocinio kūno be specialių procedūrų jie, deja, neiš-sitrina.
Tiksliau, neigiama minties forma taip pat po truputį nyksta, bet labai lėtai. Ypač jeigu ji susiformavo per daugeli metų, kai mes smerkėme arba pykome ant kokio nors žmogaus. Per daugelį metų tokia minties forma pasidarė didelė ir tvirta, todėl tiesiog užmiršus skriaudėją ji neišsitrina. Neišsitrina ir tada, jeigu jūs sąmoningai atleidžiate savo skriaudikams. Atleidus nesipildo „karmos ąsotis", bet jo prisipildymo lygis nenuslūgsta.
O kadangi jūsų nuoskaudos ir smerkimai saugomi nematomajame kūne, tai karminis „auklėtojas", taikydamas trečiąją idealizacijų griovimo taisyklę, turi atsiųsti jums tokią situaciją, į kurią buvo kažkada pakliuvęs jūsų smerktas žmogus."

Sveikutės, mielosios
Na, panašu, kad mes visos - katros pasiremdamos protingomis knygomis, katros asmeniniais išgyvenimais ir patyrimais - kalbame apie tą patį. Apie požiūrį. Apie tai, ar pusiau nugertas ąsotis yra apytuštis, ar artipilnis. Svijašo neskaičiau, bet pritariu jo idėjai ir pati neretai naudojuos panašiu metodu. Jis labai padeda neužsiciklint, nepasiduot savigailai ir objektyviau vertint problemas.
O vietoj citatos papasakosiu vieną istoriją. Prieš keletą metų, vasarą, atostogaudami sode, su vaikais žiūrėjom kažkokią seną kartojamą vaikišką laidą. Joje dalyvavo akla mergaitė - apdovanota nuostabiu balsu ir puikia klausa. Kai vedėja pakausė, ko gi ji norėtų, mergaitė atsakė - norėčiau dešimčiai minučių gauti regėjimą, kad galėčiau pamatyt tas žvaigždes, apie kurias dainuoju. Įsivaizduoju jas, bet taip norėčiau pamatyt iš tiesų. Man nieko daugiau nereikia - tik tų dešimties minučių, jų tikrai užtektų...
Vaikai nustėro...
Aš kone apsiverkiau. Tie žodžiai nudiegė širdį.
Visi susimąstėm apie tą patį. Tas, kas mums atrodė savaime suprantama, tai žaviai mergaitei buvo svajonių svajonė.
Man tai buvo didžiulė pamoka. Dažnokai prisimenu tą aklą talentingą mergaitę - kai norisi paaimanuot dėl kokio menkniekio (lėtai dirbančios kasininkės, įkyraus lietaus, per mažo atlyginimo ) Jai likimas skyrė išties sunkų išbandymą, o ji norėjo tiek mažai... Gi daugelis mūsų esam apdovanoti viskuo, bet ar įvertinam?..
Na, štai, ir vėl prifilosofavau... Et, dovanokit, toks jau būdas...

Alan kaip graziai parasei...
butent, sutinku su tavimi, kartais nesuvokiam, ka mes turim ir labiau uzsiciklinam galvodami, ko neturim... taip tik griauzti save pradedam. As pati pergyvenau perioda, kai jaudinaus jog sedziu su dukryte namie, o mano darbiniai reikalai stovi vietoj - nieko nesu pasiekus. Dziaugiuos, kad apie tai atvirai pakalbejau su vyru - jo mama uzaugino 5 vaikus (beveik visi pametinukai) ir kadangi buvo viena, tai dirbo nuo ryto iki vakaro, kad vaikus ismaitint ir net dabar kartais apsiverkia pasakodama apie vyro vaikyste, nes ne tiek jau daug ir pamena - nemate nei kai jis zenge pirma zingsni, nei kai pirma zodi istare..

Pasidalink Gyvi pavyzdziai labai ikvepia

na buvo problemele uzsitesusi su lupomis,kaip alegija kokia buvo ka bedariau nepadejo,o skaudejo tai taigi pabandziaut vizualint tai,kad jos sveikos,grazios ir t.t. savaites neprireike ir jos sveikuteles tada trupuliuka pasinaudojau pozityviom mintim mokslu srityje,nelabai spejau atsiskaitinet,ir ka,savaite nusivilkino tie atsiskaitymai ir galiu ruostis na ir svarbiausia-laukiu gero visom prasmem draugo sakau sau kokios zmogaus savybes man patinka ir esu tvirtai isitikinus,kad tox zmogus jau ateina tiesa,dar buvo tox atvejis,kai labai norejau pabendraut su vienu zmogum,tai uzteko tik keliu kartu kai as tai isivaizdavau ir patyriau ta dziaugsma, kad su juo bendrauju,ir pabendravom o buvo ne taip ir paprasta susisiekt

o cia straispnis apie Algirda Karaliu, siaip ikvepimui , galima kuo nors ir pasinaudoti, nei dar nepasinaudojot :

http://www.posh.lt/Z...girdasKaralius/

Dėkui Vijurka už mintis

labai geras straipsnis "Vienuolis ir Šrekas, nepirkę „Ferrari“
http://www.alfa.lt/straipsnis/160289

o ypac isvada:

Tiesiog būkite atviresni sau, pirmiausia sąžiningai sau pasakykite, kas jums svarbu, kas daro jus laimingą, ir siekite to. Ir kai tik pradėsite, darysite klaidas, sutiksite kalną kliūčių, daugelį kartų nusivilsite ir daug kartų nukrisite. Tačiau pralaimite ne tada, kai nukrintate, pralaimite tada, kai neatsikeliate. Nesistenkite būti geresni už kitus, stenkitės būti geresni už save... kasdien nors po truputį. Juk ir tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio. Niekas negali garantuoti, kad jums pavyks, jei ko nors imsitės, tačiau galite būti tikri, kad jei nesiimsite – tikrai nepavyks.

Kaip cia dabar yr - nejau neliko pozityvisciu ziurkiuko metais

Turėjo likti... reik kelt temą į viršų, gal atsiras

Yra yra, niekur nedingom Tik laiko trūkumas dalintis mintimis visose temelėse Bet aš prie pozityvisčių