Susiradau vaikina pries pat savo 16ta gimtadieni. Jis uz mane 3 metais vyresnis. tevai labai gerai suzaide taktinius manevrus
Aiskinau tevam, kad dabar praktiskai visos drauges turi vaikinus, o sitas mielas, geras, jau beveik metus pazistu.. ir t.t. ir pan. Tevai ne tik kad nepriestavo bet dar ir pritare
sudare salygas susitikinet musu namuose, ir netrukdydavo kad ir kiek laiko praleisdavom kartu. Jei eidavau kur i gimtadieni (na taip budavo gal 3-4 kartus per metus) leisdavo vos ne su salyga, kad ir jis eis su manim.Senesniu paziuru mamytes dar nesibaisekit
beje mano teveliam jau buvo virs 50 tuo metu.Visas imantrumas tame, kad su manim kalbejo ne tik mama, bet ir tetis. Tiesa sakant jo zodziai man istrigo taip giliai, kad atsimenu ir vadovaujuos po siai dienai
taigi jis man pasake, kad jei vyras reikalauja jam atsiduot, itikineja ir t.t., jis nemyli, nes jei myletu jam labiau rupetu ko noriu as.. Taip pat pasake, kad esu nors ir protinga, bet jauna, o jei atsiduosiu jam ir kad ir po keliu metu nuspresiu susirasti kita drauga, tas kitas i mane ziures "ne pirmas ir ne paskutinis'. Visi sako dabar kad nekaltybe nesvarbu ir t.t. taciau vyrai noredami rimtu santykiu ieskosi rimtu merginu, kitomis tiesiog pasinaudoja ir jas palieka.Taip pat sake kad jis zino, kaip vaikinai ziuri i merginas, nes ir pats yra vyras.Sudare salygas susitikineti namie, jie isvenge to baiminimosi "kur esu ir ka darau". Buvimas namie, kai dar yra ir tevai, neleido jaustis laisvai, tuo paciu siek tiek suvarzydami nekaltybes praradimo galimybes.
Kai po kurio laiko pradejo vaikinukas mane itikinet pasimylet, man galvoje skambejo zodziai "as per jauna, jis neturi teises is manes reikalaut atsiduot jam". Prabuvom su juo 1.5 metu ir jis manes negavo, na taip pasibuciuodavom, pasiglamonedavom, bet toliau nejom - neleidau. Siandien tuo dziaugiuos.
