Įkraunama...
Įkraunama...

Sutvirtinimo ir krikšto mama

Esu dviejų vaikų krikšto mama, bet be to, kad kartais už juos pasimeldžiu neauklėju jų katalikiškai ir net nelabai žinau, kaip tai galėčiau padaryti. Krikštydama juk pasižadėjau tą daryti, kaip vykdyti savo pareigą, ką darote jūs?
Kitą savaitę esu pakviesta būti sutvirtinimo mama, kaip tam geriau pasiruošti? Kokios mano pareigos ateityje?
Atsakyti
Vaikų krikščionišku auklėjimu pirmiausia rūpinasi jo tėvai ir tik jiems negalint tuo pasirūpinti ši pareiga lieka krikšto tėvams.
Radau tokį apibūdinimą: Sutvirtinimo tėvas ar motina privalo padėti malda, žodžiu ir pavyzdžiu, kad jis ištikimai vykdytų savo pareigas.
Patariama, kad sutvirtinimo motina būtų krikšto mama. Man rodos dabar prieš Sutvirtinimą vyksta susitikimai su Sutvirtinimo tėvais ir jiems paaiškinama kokios jų pareigos.
Beje, aš irgi vargstu su savo šešiais krikštavaikiais, nes nedrįsau atsakyti nė vienam prašiusiam... mirksiukas.gif
Atsakyti
Mano krikšto vaikų tėvai nelabai tikintys. Vaikų krikščioniškas auklėjimas apsiribojo pakrikštijimu ir "prileidimu" pirmos komunijos. Nedrįstu įkyrėti susitikus kalbindama apie Dievą, kuris jiems atrodo kažkas tolima... nors gal turėčiau... Ar jei tik melsiuos už juos, įvykdysiu savo krikšto mamos pareigą?
Į sutvirtinimo tėvų susitikimą su kunigu manęs nekvietė ir tokio skelbimo bažnyčioje nepastebėjau, gal pas mus tokie susitikimai nevyksta. Kas dalyvavo tokiuose susitikimuose, prašau papasakokite, ką aiškina, ko reikalauja?
Atsakyti
Turiu du krikštavaikius- mergaitę ir berniuką. Sutikau būti krikštamote vaikų, kurių tėvai yra tikintys ir einantys dvasinio tobulėjimo keliu. Brolio man nereikia klausinėti, kaip jis dukrą auklėja, nes žinau, kad jo dukroms pasisekė, kad tokį tėvą turi, o krikštasūnio mamai kartais tenka ir griežtesnį žodį pasakyti dėl sūnaus auklėjimo. Ji nepyksta... Mano bendravimas su krikštavaikiais neapsiriboja dovanų pirkimu gimtadieniams ir Kalėdoms. Mūsų šnekos neretai būna gana rimtos...
Atsakyti
QUOTE(vaižgantė @ 2007 08 19, 21:43)
Mano bendravimas su krikštavaikiais neapsiriboja dovanų pirkimu gimtadieniams ir Kalėdoms. Mūsų šnekos neretai būna gana rimtos...


Kaip puiku. Nemoku pradėti panašių pokalbių. Be to bijau, kad neįdomiai pakalbėjus, ar šiaip jei nepavyktų padaryti pirmo gero įspūdžio galiu tik atbaidyti vaikus nuo bandymų patiems ieškoti Dievo. Bijau brukti tikėjimo, kad jis nepasidarytų atgrasus.
Atsakyti
QUOTE(Luknė @ 2007 08 19, 20:44)
Kaip puiku. Nemoku pradėti panašių pokalbių. Be to bijau, kad neįdomiai pakalbėjus, ar šiaip jei nepavyktų padaryti pirmo gero įspūdžio galiu tik atbaidyti vaikus nuo bandymų patiems ieškoti Dievo. Bijau brukti tikėjimo, kad jis nepasidarytų atgrasus.


Aš tokių baimių neturiu. Ir su savais vaikais kalbu labai rimtai ir jiems tai patinka. Tikėjimo vaikams brukti nereikia- jie jį atsineša gimdami.
Atsakyti
QUOTE(vaižgantė @ 2007 08 19, 22:46)
Aš tokių baimių neturiu. Ir su savais vaikais kalbu labai rimtai ir jiems tai patinka. Tikėjimo vaikams brukti nereikia- jie jį atsineša gimdami.

Su savu mes irgi kalbamės, bet jis dar mažas ir tikėjimas jam skleidžiasi po truputį, taigi, kai užaugs kai kurie paprasčiausi dalykai bus visiškai aiškūs , savi ir suprantami. Mano krikštavaikiams 12 ir 13 metų vieną jų ir krikštijau jau didelį, be to jie ne mano vaikai ir aš nelabai žinau kuo jie gyvena, dėl to nemoku rasti priėjimo. Tokiam paaugliui reikia kalbėti jau ne taip kaip vaikui, o neaiškūs ir visai ne savi net paprasčiausi dalykai. Todėl jei kaskart susitikus, o susitinkam ne taip jau dažnai, imčiau kalbėti apie Dievą jiem tai gali pasirodyti, kaip brukimas, o aš kažkokia fanatikė.
Atsakyti
Aš su savo sūnum pradėjau kalbėti apie Dievą, kai jis būdamas 2 m. manęs paklausė, kas į upes vandens pripylė...
Man pasakymas, kad " jis dar mažas ir tikėjimas jam skleidžiasi po truputį", atrodo keistas...Mano vaikai mato nuo gimimo, kuo aš užsiimu, jie girdi, kaip kalbuosi su draugais ir mato, kokie mano draugai, ir apie kažkokius tikėjimo skleidimusis nėra nė kalbos...Tikėjimas yra gyvenimo būdas. Jei taip gyvena mama, vaikams nieko nereikia aiškinti...
Ir mano krikštavaikiai (8 ir 9 m.) žino, kuo aš užsiimu, ir jiems tai yra savaime suprantama... Nes ir jų tėvų pasaulėžiūra tokia pat...Pasiguldžiau savo krikštasūnį ir padariau jam reiki seansą. Jis buvo patenkintas.
Atsakyti
QUOTE(vaižgantė @ 2007 08 19, 23:01)
Aš su savo sūnum pradėjau kalbėti apie Dievą, kai jis būdamas 2 m. manęs paklausė, kas į upes vandens pripylė...
Man pasakymas, kad " jis dar mažas ir tikėjimas jam skleidžiasi po truputį", atrodo keistas...Mano vaikai mato nuo gimimo, kuo aš užsiimu, jie girdi, kaip kalbuosi su draugais ir mato, kokie mano draugai, ir apie kažkokius tikėjimo skleidimusis nėra nė kalbos...Tikėjimas yra gyvenimo būdas. Jei taip gyvena mama, vaikams nieko nereikia aiškinti...
Ir mano krikštavaikiai (8 ir 9 m.) žino, kuo aš užsiimu, ir jiems tai yra savaime suprantama... Nes ir jų tėvų pasaulėžiūra tokia pat...Pasiguldžiau savo krikštasūnį ir padariau jam reiki seansą. Jis buvo patenkintas.

Na, kad tikėjimas skleidžiasi po truputį ir tu sutinki, kai sakai, kad kalbėti pradėjai nuo to kai paklausė, kas vandens pripylė. Maniškis irgi mato ir kai ko paklausia, o kai ką pats supratęs pasako. Aš katalikė ir nepuolu keturmečiui aiškinti apie dvasių bendravimą, pragarą, Švč. Trejybės asmenis, tiesiog sakau, kad ir nematydami Dievulio, ar angelo galime su jais pasikalbėti, Dievas pas mus atkeliavo pasiųsdamas savo sūnų, kuris gimė mažu vaikeliu, dabar jis mus aplanko duonoje, kurią kunigas dalina žmonėm, bet ją valgyti galim, kai neturim padarę nieko blogo, o jei kada suklydom turim nuspręsti, kaip tapsim geresni, reikia ir su kunigu pasitarti tam bažnyčioje yra tokia vieta, kur kunigas sėdi ir laukia žmonių kuriems reikia jo pagalbos ir patarimo... Bet jei taip užkalbinčiau paauglį, kažin kaip atrodyčiau ir ar labai jam patrauklu atrodytų tai ką sakau. O kaip užvesti kalbą jei dar nesame apie tai kalbėję, o vaikui jau 12?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Luknė: 19 rugpjūčio 2007 - 21:16
QUOTE(Luknė @ 2007 08 19, 21:14)
Na, kad tikėjimas skleidžiasi po trup[utį ir tu sutinki, kai sakai, kad kalbėti pradėjai nuo to kai paklausė, kas vandens pripylė. Maniškis irgi mato ir kai ko paklausia, o kai ką pats supratęs pasako. Aš katalikė ir nepuolu keturmečiui aiškinti apie dvasių bendravimą, pragarą, Švč. Trejybės asmenis, tiesiog sakau, kad ir nematydami Dievulio, ar angelo galime su jais pasikalbėti, Dievas pasmus atkeliavo pasiūsdamas savo sūnų, kuris gimė mažu vaikeliu, dabar jis mus palanko duonoje, kurią kunigas dalina žmonėm, bet ją valgyti galim, kai neturim padarę nieko blogo, o jei kada suklydom turim nuspręsti, kaip tapsim geresni, reikia ir su kunigu pasitarti tam bažnyčioje yra tokia vieta, kur kunigas sėdi ir laukia žmonių kuriems reikia jo pagalbos ir patarimo... Bet jei taip užkalbinčiau paauglį, kažin kaip atrodyčiau ir ar labai jam patrauklu atrodytų tai ką sakau. O kaip užvesti kalbą jei dar nesame apie tai kalbėję, o vaikui jau 12?


Jei tu keturmečiui, kuris mato angelus, nes tai jam savaime suprantama, sakai, kad nematome, bet galime pasikalbėti, turėtum jį nustebinti... g.gif
O paaugliai dabar neretai žino daugiau nei konservatyvūs katalikai...Tik nepradėk jiems pasakoti apie pragarą biggrin.gif Dirbau su paaugliais 13 metų- žinau...
Atsakyti
QUOTE(vaižgantė @ 2007 08 19, 23:18)
Jei tu keturmečiui, kuris mato angelus, nes tai jam savaime suprantama, sakai, kad nematome, bet galime pasikalbėti, turėtum jį nustebinti... g.gif
O paaugliai dabar neretai žino daugiau nei konservatyvūs katalikai...Tik nepradėk jiems pasakoti apie pragarą  biggrin.gif  Dirbau su paaugliais 13 metų- žinau...

Mano sūnus angelų nemato.
Taigi tiems paaugliams nieko ir nepasakoju, nes nežinau kaip ir ką reikėtų. Konservatyvumas konservatyvumui nelygu... Kas vieniems konservatyvu, kitiems gali ir avangardu atrodyti, arba atvirkščiai... nelinkusi žmonių pažiūrų skirstyti į konservatyvias ir šiuolaikiškas, žiūriu jų esmės, o esmė manau labai mažai keičiasi, kaip prieš 2000m taip ir dabar aktualūs tie patys dalykai - meilė, gailestingumas, teisingumas, nesavaudiškumas, ramybė...
Atsakyti
QUOTE(Luknė @ 2007 08 19, 22:09)
Mano sūnus angelų nemato.
Taigi tiems paaugliams nieko ir nepasakoju, nes nežinau kaip ir ką reikėtų. Konservatyvumas konservatyvumui nelygu... Kas vieniems konservatyvu, kitiems gali ir avangardu atrodyti, arba atvirkščiai... nelinkusi žmonių pažiūrų skirstyti į konservatyvias ir šiuolaikiškas, žiūriu jų esmės, o esmė manau labai mažai keičiasi, kaip prieš 2000m taip ir dabar aktualūs tie patys dalykai -  meilė, gailestingumas, teisingumas, nesavaudiškumas, ramybė...


Tikriausiai dar mato, tik nežino, kas tai yra...
90 proc. mano vienuoliktokų vienam teste parašė, kad meilė šiais laikais nebėra vertybė...
Atsakyti