Noriu išleisti knygą

Aš irgi labai norėčiau išleisti knygą, kadangi esu viską sukūrus, surašius, visą istoriją ir t.t, tik dar galvoju, kaip čia ir padaryt tai, nesiryžtu niekaip...

Esu dirbusi leidykloje ir esu truputį susidūrusi su visais leidybos etapais, todėl tikrai turiu visus nuliūdinti - leidyba ar rašymas Lietuvoje seniai nebėra pajamų gavimo šaltinis, o tik arba gryna komercija (tam ir rašomos/leidžiamos visos toks įžymybių autobiografijos, kurios įdomios tik tas įžymybes mylintiems), arba savirealizacija, saviaktualizacija rašymo procesu, iš kurio uždirba 1% autorių... bet jei domintų konkrečiau, rašykit į AŽ, kuo galėsiu, tuo patarsiu Leidyboje yra dvi pagrindinės taisyklės: 1. Jei gali nerašyti, nerašyk (juokauju, bet tikrai dažnai redaktoriai taip už akių sako), 2. Knygą leisti verta tik tada, kai kažkas (be autoriaus) apie ją sako, kad 1. skaityčiau dar kartą, 2. rekomenduočiau draugams perskaityti. 3. pirkčiau už 30 Lt ir pasidėčiau į lentyną perskaičiusi. Jei netinka nors vienas punktas iš šių trijų, knygos geriau neleisti. Kita vertus, knygą galima vertinti pagal du kriterijus - turinį ir formą. Turi būti įdomus siužetas bei geras literatūrinis tekstas. Siužetas be gražios kalbos nieko vertas - tai kaip anekdotas, kur mintis gera, o teksto kaip ir nėra. O neblogų tekstų be siužeto lietuvių literatūroje nors prūdą tvenk, tik skaityti kažko tai neįdomu
Papildyta:


Jei jūsų anglų kalba ideali ir nesiskirianti nuo anglų/amerikiečių, tada galima rašyti angliškai. Jei esate tik baigę anglų kalbą universitete, jau nelabai rekomenduočiau, o jei ir to nėra, tai geriau apie anglišką tekstą nesvajoti. Rimtesnėse Lietuvos leidyklose į anglų kalbą verčia angliakalbiai, tik tada galima skaityti angliškai. Šiaip visame pasaulyje galioja taisyklė, kad tekstą į užsienio kalbą verčia tas, kam ta užsienio kalba yra gimtoji. Tai yra, lietuviai, mokantys gerai užsienio kalbas, verčia į lietuvių kalbą.

Besileidžianti saulė auksino ežero vandenį , tirštos sutemos leidosi ant aukštų pilies bokštų ir leidosi žemyn palikdamos tamsius paslaptingus šešėlius . baugiai lingavo medžių šakos pavirsdamos į neregėtas pabaisas tykančias sugriebti pro šalį jojančią vienišą raitelę ....
Mergina labai skubėdama jojo ilga tamsia alėja , bandydama pabėgti nuo pagrobėjų ...
Ekspromtinė kuryba sugalvota skaitant šią temą .

O mane domina kaip išmokti gerai rašyti. Išlaikyti stilių, sklandžiai dėstyti mintis ir pan. Norisi ne šeip parašyti knygą, bet parašyti gerai.
Neseniai teko pavartyti vienos lietuvaitės "rašytojos" būsimą bestselerį. Kabutėse, nes liežuvis neapsiverčia jos taip vadinti. Ištrauka ant knygos nugarėlės, kuri turėtų sudaryti bendrą įspūdį apie visą kūrinį:

– Ema, gyvenime yra kai kas baisiau už vampyrus, – jis paėmė mano ranką ir priglaudė prie lūpų. – Aš tau viską papasakosiu, tik ne dabar. Noriu, kad manimi tikėtum, kad visada manimi pasitikėtum, bet kokiu atveju.

– Bet kodėl turiu tavimi tikėti?

– Todėl, kad negaliu tavęs prarasti, ir taip daug praradau. Sakyk, Ema, ar aš tau nors kiek patinku? – jis nepaleido mano rankos, bučiavo kiekvieną pirštą, vėl sukeldamas audrą širdyje.

– Labai patinki, beprotiškai, bet gal tai burtai? Juk visos moterys eina dėl tavęs iš proto. Sako, kad tai kerai...

– Ema, bet aš neinu nei dėl vienos iš proto, tik dėl tavęs. Tai didelis skirtumas.

– Bet kodėl? Juk aš visai paprasta.

– O gal tai ir yra meilė?


Skaitant kyla toks pat nepatogus nepasitenkinimo jausmas sumišęs su užuojauta, kaip ir žiūrint į ponią Stachurą, stumdomą ant parketo pliku užpakaliu.
Norėtūsi, kad tokie rašytojai būtų bent šiek tiek reiklesni sau ir kritiškai vertintų savo kūrybą, galų gale juk žmonės pinigus moka, o gauna visišką š... (iškart atsiprašau tų, kam ši knyga patiko)
Taigi kaip išmokti RAŠYTI?

Na, pas mus nėra specialių mokyklų rašytojams, tad čia toks subtilus reikalas
Manau, kad net lituanistai, žinodami visas taisykles ir kaip jų laikytis, toli gražu ne kiekvienas sugebėtų parašyti knygą.
Iš tikro ranką, protą reikia lavinti. Netgi turėti šalia sąsiuvinį, kuriame galima brūkštelėti staiga šovusią mintį, net ir sinonimus, antonimus, aforizmus. Šiandien daug gražių žodžių dulka laukdami savo eilės užmaršties lentynose...
Aš pati rašinėju dar nuo mokyklos laikų. Kažką tokio mano rašinukuose pastebėjo mano lietuvių kalbos moktoja Tiesa, pastaruosius kelerius metus esu apleidusi šį savo pomėgį, nes tiesiog gyvenimo tempas diktuoja savas taisykles...

Dar pačiai patarčiau pasidomėti gal yra koks literatų klubas, kuriam galėtum priklausyti. Mėgėjų literatų, kurie su patirtim, ne vieną knygą yra išleidę. Bendraminčių tarpe lengviau tobulėti, kolegos verčia pasitempti Juk vyksta literatų susitikimai, skaitymai ir tt, ir pan.

Labiausiai siūlau nepasikliauti internetiniais komentarais. Nežinai koks egocentrikas sėdi kitame laido gale ir leidžia sau komentuoti tarsi būtų visažinis, profesionalas ar mažų mažiausiai profesorius

Visuomet reikia ieškoti savo kelio. Aš pvz turiu savo stilių. Ir niekad nesiimčiau mėgdžiot kažką, kas sulaukia didelio pasisekimo. Tai tebūtų blanki, nevykusi kopija Tokių irgi apstu, nors viršeliai ir laba gražiai blizga.

Na ir dar labai svarbus dalykas, be kurio nė iš vietos. Smulkmena, be kurios nesukursi bet kurios rūšies produkto. Ta smulkmenėlė Talentu vadinama

Sėkmės

Bet pagyrimo taip ir nesulaukei

Esu skaičiusi nemažai knygų ir serijos "Drąsiųjų keliai ".
Šiaip įdomu, kiek jaunieji būsimieji rašytoji bestselerininkai patys yra skaitę knygų ?
Ne dabar bestseleriais vadinamų, nes man toks įspūdis, kad neretai bestselerį padaro tik gerai užsukra reklamos kampanija. Gerų, gal net senesnio leidimo knygų.

Nežinau, kaip kitoms/kitiems, bet man užkliuvo, nors ir ekspromtas Pirma, kad jojo, bet bandė pabėgti ir antra, gamtos aprašymas Kaip įsivaizduoju, jei saulė auksina ežerą, tai ji šviečia apačioje, o ant aukštų pilies bokštus jau leidžiasi sutemos, nors jos aukščiau... Pagal mano supratimą turėtų būti atvirščiai, dar saulė galėtų apšviesti bokštus, o ežerą galėtų gaubti sutemos... Bet mano nuomone kritiko darbas lengviausias, o čia visgi ekspromtas...

dabar toks vaizdas, kad populiariausi tk romanai, o kaip apsakymai, apysakos?

tikriausiai jus teisi del to, kad jaunu nenori ir tai labai apmaudu musu atzvelgiu man 15m. turiu parasiusi knyga kas ja skaite labai patiko tai meiles istorija kiti pasakytu kad tai kiek atsibode, bet manau, kad tai idomu tokios knygos domina ir mane ir tikrai labai noreciau isleisti ta knyga o kaip kazkas sake tai brangoka tad ir remejus norisi rasti, bet kaip viso to pasiekti?

O aš norėčiau vaikišką mažą kygelę su trumpais linksmais eilėraštukais, kad mamos, tėčiai skaitytų, o vaikam būtų linksma ir juokinga

Prikeliu temą, nors įkainiai nemaži norint išleisti knygą, bet gal pateiks kas aktualios informacijos