Aha, man irgi nepatinka literatūra tuo, kad mokytoja, pasirodo , žino už visus geriau viską, ir išmano, kas kur atsiskleidžia, o kas kur ne...

Ir jei pvz aš matau meilę kūrinyj ir liūdesį, o mokytoja to nemato, nu ir nors nusišauk - neteisingai atsakei ir taškas

Kitam puslapy mano pasakojimo komentaras vienas buvo toks:
išblaškytas tekstas, nesusikoncentruoji, šokinėji nuo vieno prie kito. nėra pagrindinės minties, centro.
vis dėlto rašai lengvai, norėčiau išvysti dar vieną tavo tekstuką

pabandyk

Dar komentaras:
sms'inis pasakojimas kol kas. Gal pasigauk kokią idėją ir iš jos ką nors daugiau išrutuliok, visai nebloga, pavyzdžiui, " Ir visą gyvenimą kortų apsupty"
Dar:
Nesiskiria "pasakotojo" ir dienoraščio autoriaus rašymo stilius, o ir tos pasakotojo pastabos labiau primena kokios nors "maxi panelės" pastabėles prie nuotraukų.
Įdomiai nuskambėjo mintis apie keturis tėvus, bet neįdomiai paaiškinta ta situacija.
Nelikau sužavėta.
Atsiprašau, bet nei maxi panelės, nei mini neskaitau

Dar va:
Nieko gero.
Pasakojama apie beveik aštuoniolikmetį, bet, rodos, herojui nė trylikos nėra.
Pasakojimo būdas/stilius irgi nekoks. Pasakojama tarsi bandant juokauti, iš herojaus išlaužti kietą vaikinuką. Tragiška. Primena seilių seriją apie kažkokią mergaitę/merginą ir jos stringus.
Apie siūžetą nėra iš vis ko kalbėt, nes kolkas jo, galima sakyti, iš viso nėra.
Ne, toliau neskaityčiau.
Tai vat, suvarytas aš per visus galus