Įkraunama...
Įkraunama...

Mano vyras įvaikintas ir aš to nežinojau

QUOTE(com @ 2007 08 27, 09:09)
Del vieno sutinku, manau, kad vaikas turetu zinoti, kad jis yra ivaikintas.
Bet siuo metu net istatymai saugo tokias paslaptis. Be iteviu sutikimo negalima atskleisti jokiu duomenu apie ivaikinima iki vaikas sulauks pilnametystes. Jums niekas nesuteiktu duomenu apie jusu ivaikinta tikraja sese ar broli, jei nebus iteviu sutikimo.
Taigi, ivaikinimo slepimas nelaikomas melu.


Apie ką kalbat. įstatymas numato tik slėpimą nuo aplinkinių, biologinių tėvų ir jų giminių,jei to nori įtėviai tačiau nedraudžia įtėviams bet kuriuo metu pasakyti vaikui , kad jis įvaikintas. Jie tai gali, netgi sakyčiau privalo pasakyti, tada kai vaikas jau pajegia suprasti jo netraumuojant, jei įvaikinimas buvo brandus šeimos sprendimas.
Jei atsiranda visokie slėpimai, bijojimai, kompleksavimai, tai jau nebrandu, bent dabar, aišku anksčiau tai buvo norma. Vaidindavo neštumą.

Įvaikinimo slėpimas melas, dar kai papsakoja , kai gimdė, kai laukėsi, nu nesamonė. doh.gif g.gif
Auginu mergaitę, viską pasakysiu, viską parodysiu , dokumentus kokius turiu, kas skaudu pasakysiu, kai bus didelė, kai maža neskaudinsiu širdelės, bet faktą žinos. Man nereikia dukters, kurią susaistyčiau melu, apgaule, ar popieriais, man reikia žmogaus. Ji turi augti žinodama, kad ją myliu tokią kokia yra, su jos praeitimi, ir padėti kurti jai ateitį. Tik taip isivaizduoju reikia auginti paliktą vaiką. Be melo, su meile.
Todėl nesuprantu anytos pozicijos. Juk įsūnis jau ne vaikas, jau vyras. Ir ar jis buvo įvaikintas ar ne dabar jau turėtų būti tikrai nesvarbu taip stipriai. Nebent motina augindama įdiegė kažkią baimę ar nepilnavertiškumą. ,,Jei ne aš tai tu niekas būtum,,. Gal taip.
Dar įdomu kiek maždaug tam vyrui metų, ir ar tai pirmoji jo santuoka.
Atsakyti
QUOTE(Dar @ 2007 08 27, 10:49)
Apie ką kalbat. įstatymas numato tik slėpimą nuo aplinkinių, biologinių tėvų ir jų giminių,jei to nori įtėviai  tačiau nedraudžia įtėviams bet kuriuo metu pasakyti vaikui , kad jis įvaikintas. Jie tai gali, netgi sakyčiau privalo pasakyti,


Tai zinoma, kad nedraudzia, bet ir neipareigoja.
Atsakyti
QUOTE(Minerva @ 2007 08 27, 09:14)
Na ir istorija  blink.gif Aš tokiu atveju pasiusčiau ir tikrai didelį triukšmą iškelčiau (charakteris toks).

Tai, kad vyrą įvaikintą anyta užaugino viena - visa pagarba jai, bet. Įvaikinimo fakto nuslėpimas yra tikrai svarbus dalykas, kalbant apie šeimos kūrimą (pasitikėjimo faktorius) ir atžalų planavimą (paveldimumas ir kiti linksmi ir nelinksmi dalykai).

Et, pasijausčiau tikriausiai tiesiog mazgote unsure.gif

Man keista šneka apie tą paveldimumą dėl savo vaiko g.gif
Norėčiau paklausti (jei esate ištekėjusi) ar prašėte surašyti visas giminės ligas prieš ištekant???
Atsakyti
QUOTE(Minerva @ 2007 08 27, 09:14)

Et, pasijausčiau tikriausiai tiesiog mazgote unsure.gif



Kuom? Jūs tikrai taip manote, ar metate nepasvertą iššūkį sau? Dėl fakto, kuris nuo Jūsų vyro nepriklauso, Jūs pakeistumėte nuomonę apie save? Būtent apie save? Jums gyvenimas būtų nemielas? Jūsų vyras viską žino apie Jus ir Jūsų praeities kartas? Sirgtas ligas? Šiaip nukrypimus, nuo normos? Gal Jūs buvote sukeista gimdymo namuose, su kitu vaiku? Gal jis buvo sukeistas. Juk visko gyvenime pasitaiko. Ir tai sugriautų ne butaforinę šeimą, o Jūsų, būtent Jūsų požiūrį į save?
Atsakyti
QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 11:27)
Kuom? Jūs tikrai taip manote, ar metate nepasvertą iššūkį sau? Dėl fakto, kuris nuo Jūsų vyro nepriklauso, Jūs pakeistumėte nuomonę apie save? Būtent apie save? Jums gyvenimas būtų nemielas? Jūsų vyras viską žino apie Jus ir Jūsų praeities kartas? Sirgtas ligas? Šiaip nukrypimus, nuo normos? Gal Jūs buvote sukeista gimdymo namuose, su kitu vaiku? Gal jis buvo sukeistas. Juk visko gyvenime pasitaiko. Ir tai sugriautų ne butaforinę šeimą, o Jūsų, būtent Jūsų požiūrį į save?


Prieš šią santuoką buvo sėsta ir išnagrinėta visos abiejų giminių ligos. Sąmoningai. Turiu tam pagrindo.

Sugriautų savigarbą. Ne dėl to, kad vyras įvaikintas - dėl to, kad manęs, jo žmonos ir jo vaiko motinos, nesiteikė informuoti.
Atsakyti
[quote=suntea,2007 08 27, 12:27]
Kuom? Jūs tikrai taip manote, ar metate nepasvertą iššūkį sau? Dėl fakto, kuris nuo Jūsų vyro nepriklauso, Jūs pakeistumėte nuomonę apie save?
Nuo vyro priklauso kiek jo pasakojimuose yra tiesos. Geriau sakytų tiesiai šviesiai - turim paslaptį, nepyk, bet negaliu tau papasakot. Viską perskaičiusi susimąsčiau - o kaip aš elgčiausi autorės vietoje? Vyro melas labiausiai skaudintų. Tas melas, kurį, kiek supratau iš autorės pasisakymų, buvo pasakojamas kalbant apie giminę. Melas užkerta kelią atvirumui ir pasitikejimui. Bet...jeigu mylėčiau vyrą ir norėčiau su juo toliau gyventi, praryčiau vis tik tą melo piliulę.
Dėl anytos ....tegu ji su savo sūnumi ir būna šeima, o tu būk šeima su savo vyru . Pamiršk, kad turi anytą. Tegu laksto vyras pas ją - ji jam mama. O tu rūpinkis savo šeima, pasistenk kad vyras visada jaustų tavo paramą ir supratimą, gal, laikui bėgant, pats panorės papasakoti tokią tiesą, kokią jis žino.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Agisana: 27 rugpjūčio 2007 - 11:04
QUOTE(Minerva @ 2007 08 27, 11:54)
Prieš šią santuoką buvo sėsta ir išnagrinėta visos abiejų giminių ligos. Sąmoningai. Turiu tam pagrindo.

Sugriautų savigarbą. Ne dėl to, kad vyras įvaikintas - dėl to, kad manęs, jo žmonos ir jo vaiko motinos, nesiteikė informuoti.



Aptarėt. Gerai. Bet daug ko gali nežinoti ir patys žmonės, nors ne apie tai mes.

Šiaip, kas Jūs tokia, kad Jums turėtų būti išpasakota visos įmanomos ir neįmanomos paslaptys? Tos, kurias sunku atskleisti. Jūs manot pačiam vyrui nėra svarbu, kas jo tėvai? Pats gi irgi nori žinoti. Bet prie ko čia žmona? Ir jos savigarba? Nesuprantu. Jūs pasijausite nesvarbi persona vyrui? Šiaip, jau geriau sakytumėt, kad savigarbą sugriautų pats įvaikinimo faktas, o ne jo nutylėjimas. Juokinga skaityt. Ko verta išvis savigarba, kas ją sudaro, jei taip lengvai galima sugriauti Jūsų nuomonę apie save gniūžte sniego į veidą? Slėpė. Nu ir? Jums ką, gėda būtų pripažint, kad kažko nežinojote? Visko žinoti neįmanoma...
Atsakyti
QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 12:09)
Šiaip, kas Jūs tokia, kad Jums turėtų būti išpasakota visos įmanomos ir neįmanomos paslaptys? Tos, kurias sunku atskleisti. Jūs manot pačiam vyrui nėra svarbu, kas jo tėvai? Pats gi irgi nori žinoti. Bet prie ko čia žmona? Ir jos savigarba? Nesuprantu. Jūs pasijausite nesvarbi persona vyrui? Šiaip, jau geriau sakytumėt, kad savigarbą sugriautų pats įvaikinimo faktas, o ne jo nutylėjimas. Juokinga skaityt. Ko verta išvis savigarba, kas ją sudaro, jei taip lengvai galima sugriauti Jūsų nuomonę apie save gniūžte sniego į veidą? Slėpė. Nu ir? Jums ką, gėda būtų pripažint, kad kažko nežinojote? Visko žinoti neįmanoma...


Geras požiūris smile.gif

Įdomu: kas tada tokia yra žmona? Reproduktorė? Nemokama tarnaitė? Sugyventinė finansine prasme? g.gif

Ši paslaptis yra svarbi. Neįdomu, kas su kuo miegojo ar kiek turto turi, bet tekėdama norėčiau žinoti, kas yra mano vyras. Autorė manė, kad žino.

Man svarbiausia yra pasitikėjimas. Jeigu gimdau nuo to žmogaus vaikus, reiškia, pasitikiu juo. O jis manimi - ne. Ir viskas čia gerai? mastau.gif
Atsakyti
QUOTE(Minerva @ 2007 08 27, 12:17)

Įdomu: kas tada tokia yra žmona? Reproduktorė? Nemokama tarnaitė? Sugyventinė finansine prasme? g.gif

Ši paslaptis yra svarbi. Neįdomu, kas su kuo miegojo ar kiek turto turi, bet tekėdama norėčiau žinoti, kas yra mano vyras. Autorė manė, kad žino.

Man svarbiausia yra pasitikėjimas. Jeigu gimdau nuo to žmogaus vaikus, reiškia, pasitikiu juo. O jis manimi - ne. Ir viskas čia gerai? mastau.gif



Jūs žmona? Aš ne. pasakyt negaliu. Kuo jausčiausi. Bet, manau, šeima turi teisę nuspręsti ką sakyti ir ko ne.

Kuom svarbi? Dar neišgirdau nei vieno normalaus argumento, apart įžeistos savimeilės, savivertės ir pasitikėjimo sugriuvimo. Daugiau nieko nepasakyta. Tai darau išvadą, kad daugelis moterų cypt iš nervų nelaikančių pasiruošusios, kai sužino, kad jos nėra padėties šeimininkės. Kuriuo tai momentu jos pasijunta, ar gali pasijusti, nežinančios visko iki smulkmenų. Noras valdyti. Manau tikroji susierzinimo priežastis.

O kur buvo pasakyta, kad vyras Jumis nepasitiki, tai yra temos autore. Noras, kad tai išliktų dviejų šeimos narių paslaptis ir nepasitikėjimas nėra susijęs. Yra dalykų, kurių nepasakočiau net tam, kuriuo atrodo pasitikėti galima. Nes noriu turėti savo praeities dalį. Savo gyvenimo dalį. Savo nuomonę. Savo sprendimą nuslėpti.
Atsakyti
QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 12:29)
O kur buvo pasakyta, kad vyras Jumis nepasitiki, tai yra temos autore. Noras, kad tai išliktų dviejų šeimos narių paslaptis ir nepasitikėjimas nėra susijęs. Yra dalykų, kurių nepasakočiau net tam, kuriuo atrodo pasitikėti galima. Nes noriu turėti savo praeities dalį. Savo gyvenimo dalį. Savo nuomonę. Savo sprendimą nuslėpti.


Paslaptis nebėra ir nebebuvo dviejų žmonių. Šiuo atveju buvo kad daugelis žino, tik žmona - ne. Ir jai vis meluojama.
Aš jau rašiau, jei yra paslaptis ir aš jos nenoriu pasakot - aš išvis nepasakoju. Jei aš nenoriu pasakoti, bet man svarbu kad žmogus tą dalyką apie mane žinotų, aš pasakau kad buvo, bet šnekėt daugiau apie tai nenoriu. Taip parodau, kad žmogus man yra svarbus, aš juo pasitikiu.
Pasakyt neužtenka kad pasitiki ar ne, daug labiau svarbu ką rodo elgesys. Pasitikėjimas kitu yra labai svarbu šeimoje.
Atsakyti
kol bus manančių, kad antra pusęė yra tik patogus daiktas, o ne lygiavertis partneris tol tokios istorijos bus aktualios. Nesupratau ir nesuprasiu to nevertinimo ir negerbimo vienas kito, kam tada kuria šeimas.
Atsakyti
QUOTE(lad @ 2007 08 27, 13:09)
kam tada kuria šeimas.



Šitas klausimas ir man įdomus. Kam kurti šeimą, jei dėl tokių dalykų ją iš anksto planuoji išardyti? Kam reikia šeimos? Jei tokie dalykai priverčia svarstyti kuo pasijausčiau temos autorės vietoj ir išreiškia aiškią nuomonę į tokios šeimos ateitį?
Atsakyti