Mano vyras įvaikintas ir aš to nežinojau

#157
QUOTE(p. Kikimora @ 2007 08 24, 15:38)
jei žmogus nepasitikintis savimi - jis mąsto būtent taip.


Tai ar čia temos autorės problema, o būtent ją užsipuola.

Paskaičius Dar postą, man irgi buvo kilus mintis, kad nors tai manęs ir neliečia norėčiau žinot kiek kartų vyras buvo vedęs ir išsiskyręs laugh.gif , ar sėdėjo kaliūzėj, ar turi nesantuokinių vaikų ir pan.
Kodėl tada važiuojam susipažint su jo tėvais, gimine jei tai mūsų neliečia? Ar negerbtum ar kaip kitaip pasikeistų santykiai su tais žmonėmis sužinojus kad jie ne tikri tėvai? O va kai sužinai kad tave sąmoningai mulkina (nes gal netiki, nepasitiki tavimi) - labai gali pasikeist į juos požiūris (kodėl nežiūrim į situaciją kad mulkino tai dabartiniu momentu, jau esant jų šeimai).
Apie savo praeitį, kas neliečia vyro aš arba išvis nekalbu arba pasakau kaip buvo ar kad taip buvo ir tiek.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo alter ego: 24 rugpjūčio 2007 - 14:53
#158
Dar - vienas dalykas kai žmogus sąmoningai kažkaip elgėsi - vedė, nusikalto, kitaip kai kiti už jį nusprendė. Paklausk prievartautų moterų - kiek jų pasisakė vyrams kad patyrė prievartą? - vienetai. ypač jei tai vyko ne santuokoje o anksčiau. nes tai slegia. žeidžia. įvaikinimo faktas (gal ne įvaikinimo, O to, kad tėvai atsisakė) irgi žeidžia. Tai sukelia nepilnavertiškumo kompleksą. Galiu tiesiog nusakyti schemą "jei jau mano tėvai taip su manimi pasielgė, tai gal jie buvo teisūs, gal aš nevertas meilės?" kaip po tokio pasąmininio (sąmoningai galima suvokti, jog tu nesi kitoks, blogesnis) mąstymo dar "duoti pretekstą' nemeilei. Manau kad būtent traumuoti žmonės būna neatviri ir slepia savęs dalį, neprisileidžia artyn prie savęs nieko.
Antra vertus, kiekvieno žmogaus atvirumo lygis (ir artumo) yra skirtingas. Pažiūrėkim - vienos sako, kad nebūtina žinoti kas neliečia, kitos - "kas per šeima, jei neatviri". Ar nebūna su draugėmis kalbantis, kad viena bando kažką išklausti, o kitai pasakoti būtų jau nepriimtina, viena pasakoja, o kita nutraukia, nes naemalonu klausytis doh.gif Šeimoje, manau yra sudėtinga, jei tie suvokimai ženkliai skiriasi, bet šiuo atveju taip ir yra. ir spaudimas padėtį tik pablogintų.
Dėl autorės užsipuolimŲ: taip, neatvirumas ne jos problema, autorės problema - noras per jėgą įlįsti į pažeidžiamą sielos kertelę per jėgą.
Atsakyti
#159
QUOTE(p. Kikimora @ 2007 08 24, 17:13)
Dar - vienas dalykas kai žmogus sąmoningai kažkaip elgėsi - vedė, nusikalto, kitaip kai kiti už jį nusprendė. Paklausk prievartautų moterų - kiek jų pasisakė vyrams kad  patyrė prievartą? - vienetai. ypač jei tai vyko ne santuokoje o anksčiau. nes tai slegia. žeidžia. įvaikinimo faktas (gal ne įvaikinimo, O to, kad tėvai atsisakė) irgi  žeidžia. Tai sukelia nepilnavertiškumo kompleksą. Galiu tiesiog nusakyti schemą "jei jau mano tėvai taip su manimi pasielgė, tai gal jie buvo teisūs, gal aš nevertas meilės?" kaip po tokio pasąmininio (sąmoningai galima suvokti, jog tu nesi kitoks, blogesnis) mąstymo dar "duoti pretekstą' nemeilei. Manau kad būtent traumuoti žmonės būna neatviri ir slepia savęs dalį, neprisileidžia artyn prie savęs nieko.
Antra vertus, kiekvieno žmogaus atvirumo lygis (ir artumo) yra skirtingas. Pažiūrėkim - vienos sako, kad nebūtina žinoti kas neliečia, kitos - "kas per šeima, jei neatviri". Ar nebūna su draugėmis kalbantis, kad viena bando kažką išklausti, o kitai pasakoti būtų jau nepriimtina, viena pasakoja,  o kita nutraukia, nes naemalonu klausytis doh.gif Šeimoje, manau yra sudėtinga, jei tie suvokimai ženkliai skiriasi, bet šiuo atveju taip ir yra. ir spaudimas padėtį tik pablogintų.
Dėl autorės užsipuolimŲ: taip, neatvirumas ne jos problema, autorės problema - noras per jėgą įlįsti į pažeidžiamą sielos kertelę per jėgą.


Ką reiškia per jėgą??? Jūs įsivaizduojat mane kaip nepilnaprotę, kuri įrėmusi virtuvinį peilį vyrui į kaklą liepa pasakyt kas ir kaip? blink.gif blink.gif doh.gif
Jei bandai su žmogum atsargiai paliesti tą temą, nori jam pasakyti, kaip tai man svarbu, svarbu mudviejų artumas ir pasitikėjimas. Kad nenori, jog tarp mūsų būtų įkaltas pleištas, kuris palaipsniui ardys šeimą. Tai čia prievartavimas, ultimatumai, širdies drąskymas. Kodėl tik anoji pusė, kuri be kita ko, labai šiurkščiai ir be skrupulų užsipuola, yra nuskriaustoji? O aš turiu viską nuryti, melą, fantazijas. Paminti savo jausmus, savo pasitikėjimą, kad kažkas nenori būti atviras šeimoje.
Ar žinote tokį dalyką, jog mano vyro fantazijos buvo pasiekusios tokį lygį, kad aš pamačiusi, jog nėra jokio realaus pagrindo jo išsigalvojimams, buvau nuėjusi pas psichiatrą, su didžiule baime ir klausimais ar vyrui neprasidėjo šizofrenija.
Ir visa tai tik todėl, kad jie su motina pripasakojo tokių dalykų, apie kuriuos aš pradėjau toliau klausinėti, o jis, kad man atsakytų - kurti ir fantazuoti. Kai dabar paaiškėjo įvaikinimo faktas, tai man atrodo juokingas mano nerimas. Bet tada buvo ne iki juokų... Va prie ko veda melas. Jau neduok Dieve, kai reikia meluoti savo artimiesiems. Nėra švento melo. Melas yra melas.
Atsakyti
#160
Voružėle - skaudi vieta yra skaudi vieta, ir jei primygtinai klausi per kelis kartus - tai yra brovimasis į sielą. Iš patirties.
Atsakyti
#161
QUOTE(p. Kikimora @ 2007 08 24, 17:39)
Voružėle - skaudi vieta yra skaudi vieta, ir jei primygtinai klausi per kelis kartus - tai yra brovimasis į sielą. Iš patirties.


Nesakau, kad tai lengva. Manot, kad paklausti yra labai lengva? Klystat. Nesu bejausmis žmogus, ir suprantu, kad tai skausminga tema. Bet gal geriau vieną kartą stipriai suskaudėtų, gal apsiašarotume abu, o po to, galėtume vėl atsiremti vienas į kitą, ir eiti pasitikėdami vienas kitu. Geriau suskaustų, negu kraujuotų ir kankintų ilgą laiką. O toks nepasitikėjimas į nieką gerą neišaugs. Ilga ir kankinanti abi puses šeimos agonija. Bent aš taip jaučiuosi.
Atsakyti
#162
Nepykte, bet manau, kad elementarių žinių apie įvaikinimą ir specifines įvaikinimo problemas, Jums smarkiai trūksta. Ir tai išgyvenusį žmogų bandoma tempti ant bendro "kurpaliaus".

Jei skaitote/rašote angliškai, pamėginkite pasiskaityti literatūros apie įvaikinimą, susirasti forumų ir pan. kur greičiausiai rasite šeimų, kuriose yra buvę panašių situacijų.

Tiesiog palinkėčiau pirmiausia įdėti nemažai pastangų, kad suprastumėte savo vyrą. 4u.gif




Atsakyti
#163
QUOTE(Ute @ 2007 08 24, 20:41)
Nepykte, bet manau, kad elementarių žinių apie įvaikinimą ir specifines įvaikinimo problemas, Jums smarkiai trūksta. Ir tai išgyvenusį žmogų bandoma tempti ant bendro "kurpaliaus".


Nu atsiprašau, bet jei žmogus susidūrė su tuo staiga, tai jo reakcija ir bus pagal bendrą kurpalį, iš kur jis staiga ramiai pasisems net elementarių žinių apie įvaikinimą, kai kol kas yra pats šoke, o dar niekas nieko nesistengia paaiškinti, tik smerkia. Ar anyta (reikia manyt turėdama spec. žinių apie įvaikinimo problemas) negalėjo sušvelnint situacijos?
Va jūs ir p. Kikimora labai puikiai parašėt kodėl jis nenorėtų net kad tą faktą žinotų artimas žmogus, kodėl slepia ir meluoja. O ne tai, kad išvis ne tavo reikalas ir basta. Kodėl nepabandžius suprast ir kaip jaučiasi temos autorė? Ką jūs patartumėt konkrečiai kaip jai suprasti savo vyrą, kaip su juo bendrauti DABAR (kaip seniau jau nelabai išeis), kaip pasitikėti juo ir anyta, kai jau žino apie įvaikinimą ir melavimą?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo alter ego: 24 rugpjūčio 2007 - 21:13
#164
QUOTE(voruzele @ 2007 08 20, 18:03)
Man tai nebūtų buvusi problema, kad vyras yra įvaikintas, jei aš tai būčiau žinojusi nuo pat pradžių. Bet kai visa tai nuslėpta, kai tai turi sužinoti iš svetimų žmonių, tai yra labai skaudu. Be to, man turbūt dar labiau dėl to nepasisekė, mūsų šeimoje niekad nebuvo jokių paslapčių, mes žinom savo šeimos istoriją bent 3-4kartas atgal. Niekad niekas nebuvo slepiama, ar yra kuo didžiuotis, ar ne. O mano vaikas negalės sužinoti, iš kur jo tėtis (jis, pasirodo, net ne lietuvis). Manau, kad aš ir mano vaikas turim teisę žinoti tai, žinoti visą istoriją. O vyras ir anyta mano kitaip - kad aš neturiu teisės net paklausti, kad turiu pasitenkinti tuo, kas man pateikta (čia panašiai, kaip vienišos mamos pasako, kad buvo tėtis lakūnas, skrido ir pradingo...). Mane tai baisiai skaudina. Aš net mąstau apie skyrybas, nes nebepažįstu tų žmonių, visa ką jie sakė - tai tik jų sugalvotas melas.
P.Kikimora, tu teisingai supratai, ką išvardinai, tai ir yra problemos. verysad.gif


O ka tas butu pasikeite?, jei butum zinojus nuo kad jis ne biologinis jos sunus?
ar jis butu kitoks, tu ji toki pamilai, ka jis koks raupsuotas? pagalvok apie tai kad jei atsivere tyla, abu, tai jiems skaudi ta tema, o ka zmones kalba, kai ssakei kad is kitu suzinojai tai dar ne viskas, zmones LT siuo klausimu yra lb pikti kartais pripaisto daug melo, neskaudink ju savo klausimais, jiems ta tema opi, dziaukis savo vaiku, jis sveikas gyvas ir gerai ir niekas nepasikeis kad tu ir suzinotum kas tikrieji jo proteviai, vaiko neismesi, augink ir mylek toki koks ji yra, o vyra paguosk ir leisk jam atsikvepti, ateis laikas jis pats tau viska papasakos
Atsakyti
#165
QUOTE(p. Kikimora @ 2007 08 24, 16:39)
Voružėle - skaudi vieta yra skaudi vieta, ir jei primygtinai klausi per kelis kartus - tai yra brovimasis į sielą. Iš patirties.

Kiek suprantu jai irgi skaudi vieta, kai sužino iš kitų. Nieko tas tiesiog sužinojimas (o ne mėsinėjimas, kas kodėl ir kaip) gi nebūtų pakeitęs...Irgi iš šiokios tokios patirties blush2.gif Biski kaip skuduru gaunas kai sužinai iš kitų... net žmogus iš kurio sužinojau apie tai kalbėdamas nė nenumanė, kad nežinau, specialiai jokių kortų neatvertinėjo.

Tiesa, čia ne apie mano vyrą, mano situacija biski skirias, bet buvau būtent toj iš kitų sužinančioj pusėj (nors manau, kad ir slėpt niekas nieko neslėpė (beje, iš kai kurių užuominų numaniau), tiesiog dar nebuvo atėjęs laikas, o kiti tai paskubino)
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo sąvaržėlė: 25 rugpjūčio 2007 - 09:41
#166
matai, dar visada egzistuoja tikimybė, kad kiti "žino" daugiau ir už patį žmogų...... Kaip supratau iš autorės, nuo kitų žmonių irgi buvo slepiama...
Atsakyti
#167
Gali būt ir pati matau, kad situacijos skirias, tiesiog atrodo, kad truputuką suprantu kodėl skaudu autorei...Nes man paprastesnėje situacijoje buvo taip...dabar sakykim lengvas šokas, - ne dėl žinios (nieko ji nepakeitė, nes rašiau, kad buvo ir kažko tokio nuojauta), o dėl to, kad iš kitų.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo sąvaržėlė: 25 rugpjūčio 2007 - 09:45
#168
Koks skirtumas ar biologinis ar įvaikintas g.gif , jei sukūrei su juo šeimą matyt pamilai ar dar dėl kokių priežasčių. Nereikia norėt pakeisti visko kas buvo prieš tave, kurkit dabartinį gyvenimą kartu, o ne knaisiokis po praeitį. Gal kai praeis laiko ( turiu omenyje ne dienas ir savaites, o metus) ir pasikalbėsit ramiau apie tai ax.gif . Jei matai, kad jis dar labai priklausomas nuo motinos išlauk kada situacija pasikeis, gal dar nedaug laiko vedę esat? Iš šios istorijos man nesuprantamas vienas dalykas, kaip jo motinai (nesvarbu, kad įmotė, jei užaugino reikšia motina) nesvarbus anūkas blink.gif , jei mylėjo jį kaip savo sūnų, tai kodėl nemyli jo vaiko? g.gif
Atsakyti