QUOTE(naitas @ 2008 04 09, 18:04)
Pirmą kartą darė EEG dėl to, kad neurologai buvo sunerimę, jog mano vaikas naktimis, kartą į dvi savaites, vidutiniškai, pradėjo rengti mums tokius priepuolius - staiga pašoka lovytėj, pradeda kraupiai verkti, šaukti, žiūri kažkur į tamsą, bėgioja palei lovytės "sienas". Degdavom skubiai šviesą, ramindavom. Nepadėdavo. Jeigu mėgindavom imti ant rankų, ir nešti į kitą kambarį, kad pakeisti aplinką, tai atsirasdavo netgi traumos rizika - vaikas taip daužydavosi rankose, kad būdavo ankšta koridoriuje. Šiaip tai reikalaudavo iškelti iš lovytės. Iškeldavom. Tada dar labiau pradėdavo šaukti ir rodyti - kuo greičiau atgal į lovytę. Įkeldavom. Tada vėl reikalaudavo iškelti. Arba reikalaudavo išjungti šviesą. Išjungdavom. Tada imdavo reikalauti įjungti. Mane dabar prakaitas muša nuo tų prisiminimų.
Toks priepuolis trukdavo lygiai 45 minutes. Aš net nedalyvaudavau ilgainiui. Žinau, atrėks savo porciją ir nusiramins.
Kartais apramindavo uždegtos žvakutės. Gal čia taip pasitaikydavo, jeigu pataikydavom uždegti tam tikroje priepuolio stadijoje.
Toks priepuolis trukdavo lygiai 45 minutes. Aš net nedalyvaudavau ilgainiui. Žinau, atrėks savo porciją ir nusiramins.
Kartais apramindavo uždegtos žvakutės. Gal čia taip pasitaikydavo, jeigu pataikydavom uždegti tam tikroje priepuolio stadijoje.
čia pavėluotai jau turbūt, bet kai perbeldžiau beveik visą šitą temą ir radau tokį naktinių rėkimų aprašymą, net nustėrau - mūsų patirtis l. panaši. Tiesa, tokie spektakliai jau praėjo (tfu, tfu, tfu....), o kai neurologė kažkada paklausė apie priepuolius bendrai, nė nesumojau papasakoti, nei su nekalbėjimu, nei su elgesiu to "nesurišau". Matyt, ir man ištrina nakties įvykius iš smegenų, ne tik mūsų vaikiui (garantuoju, kad jis neprisimena, kaip mus naktimis gąsdindavo

Naitai, ar jums kas nors ką nors aiškino dėl tokių preipuolių? Nes kai papasakojau vieniems rusams šituos "nuotykius", tai tie ne juokais pasiūlė bobutę, kuri ... velnius išvarinėja
