prieš kurį laiką tampiausi su tokiu vienu kadru, kuris mėgdavo pasakyt kokią tai nesąmonę, o po to pradėt žvengt pats iš savęs, bet tokiu garsu, kad gatvėj, kavinėj, ar autobuse visi tuoj tuoj atsisukdavo pažiūrėt kam čia negera. tai norėdavosi į žemę sulįst.
dabar turiu vieną tokią draugę, kuri mėgsta būnant viešose vietose blevyzgot intymaus gyvenimo temomis neatsižvelgdama į tai, kad šneka labai garsiai, ir kad aplinkiniai irgi viską girdi. tai kartais jai taip pasakau, o jinai "ai, nu tegu girdi."








