Pasiėmėme vaikelį iš vaikų namų

Jeigu jus pabandytumet isivaikinti vaikeli ir pereitumet visus kelius, uzuot cia auklejus kitus, zinotumet ka tai reiskia, uz tokia biurokratija, akivaizdu reketavima valstybe tikrai skolinga, ji skolinga ne uz isivaikinima ar globojima, o uz tai kaip elgiasi su tai padaryti norinciais zmonemis.
Mano artimas zmogus globojo mergyte ir neisivaikino, nes biurokratija uzkniso. Kiekviena menesi 500 litu keliavo i mergaites saskaita - siuo metu ji turi galimybe studijuoti uzsienyje - kaip manot,ar blogai globejai pasielge.Ir tik nereikia cia verkti, kaip nepasiseke jums, kad negalejot vaikelio pasirinkti ir t.t.
Jus turit galimybe savo vaikelyje matyti save, pazinot pradejimo, laukimo, gimimo dziaugsma - tai didziausia gyvenimo dovana, jus nesate nuskriausta. O tai, kad vaikams pas mus nera skiriama tinkama parama - tiesa, tokia jau prasta valstybes politika. As siuo metu laukiuosi antro vaikelio ir esu dekinga likimui uz sia galimybe, o jeigu busiu sveika ir darbinga ir vyras pritars - tikrai trecia vaikeli isivaikinsim, ar globosim, priklausomai, kaip mums pasiseks, gal keisis istatymai i geraja puse.

o tu pati ar perejai, kad pamokslauji?

be to, cituoji zinute, kuri buvo parasyta pries 2 metus

Aš asmeniškai visiškai nepajutau jokios biurokratijos, surinkau kelias pažymas, patikrino namus ir dabar kartu gyvenam su dukryte ir laukiam laimingi teismo Manau čia ne valstybė kalta, o mūsų tarnautojai susigalvoja tą biurokratiją(turiu omeni, tose miestose, kur ji yra)

Mano šeimyna cielais dviem padidėjo. .

Nuoširdžiai žaviuosi Jūsų energija, trykštančiu gerumu, kantrybe ir pasiaukojimu!!

Kokie jus saunuoliai, kad isivaikinot! As irgi vis pamastau, kad galeciau padovanoti gyvenima su rupesciu kazkokiam vaikui, kuris auga be teveliu Gal kokia diena diena duosit patarima, kaip sekmingiau praeiti visus tuos isivaikinimo kelius

Turiu savo 4 metu vaika, tai galiu pasakyt, kad ragiukai taip pat kuo puikiausiai dygsta ir vaikams, kurie auga su juos pagimdziusia mama Ir juos reikia sistemingai palauzyti, kad labai neissikerotu ir vaikas nepasidarytu kaip koks briedis Kartais tiesiog uztenka nenusileist ir ramiu, bet grieztu tonu pakartot, t.y. duok vaikui suprast,kad kitaip nei tevai pasake, nebus.

Sekmes auginant grazuole!

Sveikos mamytes,na beskaitydama Jusu pasisakymus ,noriu pasidalinti ir savo ilgai lauktu dziaugsmeliu ,pagaliau musu seima padides.
Po ilgu laukimu,asaru..negalejimu susilaukti savo vaikucio, mes isivaikiname puikia mergyte,mes ja pamateme vakar ..nuostabi 9 men.
Laukeme daugiau kaip puse metu,tai atrode visa amzinybe..ir stai jau turime ta stebukla:)
jei bus idomu..apie visa istorija..ivaikinimo kursus..visas proceduras,tikrai pasidalinsiu su jumis:)

vilma, labai idomu apie viska, parasyk cia arba AZ.

BUTINAI..PAPASAKOSIU..GREITU LAIKU
TIESIOG SIUO METU TOKIA ZINIA..RUPESTELIAI..MAZYLES PARSIVEZIMAS...APVERTE VISKA AUKSTYN KOJOMIS..BET GERAJA TO ZODZIO PRASME:)
LAUKIAM NESULAUKIAM TOS AKIMIRKOS,KAIP MUMS EISIS ..NORS IKI SIOL TIKRAI NEBUVO RIMTU PROBLEMU.
NA PIRMIAUSIA SVARBIAUSIAS APSISPRENDIMAS-AR MES TO NORIME,AR NORIME ISIBAIKINTI MAZYLI ,ANTRA P PAZREISKIMAS I VAIKU TEISIU APSAUGA,DEL NOREJIMO ISIVAIKINTI,TRECIA PAZYMOS IS GYDYTOJU,KETVIRTA PAZINTIS SU NUOSTABIOMIS MOTERIMIS ,KURIOS PRAVEDA VISUS IVAIKINIMO KURSUS,JU VIZITAI I NAMUS,TESTAI,BENDRAVIMAS SU MUSU TEVAIS,DRAUGAIS. BET VISA TAI TIKRAI NERA BAISU IR BLOGAI,NA SIEK TIEK ATIMA LAIKO,BET JUK TAM MES PASIRYZTAME
BAIGUS SEIMU KURSUS,KOMISIJA,KURI IVERTINA VISA CHARAKTERISTI AR ESAME TINKAMI TURETI MAZA VAIKUTI .
NA O PO TO LAUKIMAS..ATRODO TRUNKANTIS VISA AMZINYBE , BET SULAUKIA VISI,TAME TARPE IR MES .
APIE SEKANCIA EIGA PAPASAKOSIU VELIAU,NES SIAI DIENELEI TIEK

Labai sveikinu, ir lauksime pratesimo
Biurokratine puse daugiau ar maziau aiski, parasyk daugiau apie savo seima - ar turite kitu vaikuciu, ar tai vienintele dukryte, kur ir kaip radote mazyle, kokia ji ...

Aš irgi .Man tai irgi labai mergytė rūpi

Nu bet ir biurokratija Gimdo vaikus paskutiniai asocialai, bomzai viena po kito, kodel ju niekas netikrina, pazymu nepraso ir t.t. As tik stebiuosi, kad zmones, tokie kaip vilma, turi tiek stiprybes ir optimizmo. Nesuprantu tu pavirkavimu per Nomeda ir t.t., kad tiek daug vargsu vaikuciu vaiku namuose laukia teveliu, jei sudaroma sitiek barjeru, kliuciu sklandziam isivaikinimo procesui.

Gal ne sitoje temoje pasisakau, bet kazkaip prisiminiau musu seimos istorija. Mano tevai jau buvo labai netoli 40, kai susituoke ir susilauke manes. Kadangi gimiau sveika, mama daugiau nenorejo rizikuoti tokiame amziuje gimdyti dar vieno vaikelio. O as visuomet jauciausi vienisa, prasiau nupirkti broliuka ar sesyte. Beje, visa gyvenima pavydejau ir pavydziu turintiems broliu/seseru.
Tetis dirbo taksistu, kai viena vakara veze vaiku namu direktore kartu su dviem mergytemis. Issisnekejo, nes kelias buvo tolimas. Viena is mergyciu jam krito i aki. Tevai iki tol svarste tik teoriskai galimybe isivaikinti vaikuti, o taip netiketai atsirado reali galimybe. Jie emesi mergyte globoti - prasivezdavo savaitgaliais, svenciu metu. Mergaite buvo vos vyresne uz mane, nors nei pati, nei vaiku namos darbuotojai neturejo duomenu, koks jos tikrasis amzius. Ji turejo 4 sirdies ydas. Nenoriai pasakodavo, beje, rusiskai apie savo seima - turejusi kelis brolius ir sese. Du is ju uzmuse patevis, kitus vaikus jis musdaves. Ji turejusi viena lelyte, bet ir ta ateme is jos, sudraske. Mergaite buvo be galo sveni - gailedavo baloje gulincios laikrascio skiauteles, kaip kaciukas glaustydavosi apie teti, mociute. Kita vertus, ji buvo ne pagal metus suaugusi, o zvilgsnis toks pavarges pavarges, lyg senos visko gyvenime maciusios bobutes... Deja, po ilgu dvejoniu, net asaru tevai nusprende jos neisivaikinti - mama konsultavosi su gydytojais, jie patare nedaryt tokio zingsnio: "pasiimsit mergaite, o po keliu metu palaidosit..." (nebuvo vilties jai ilgiau isgyvent del eb galo silpnos sveikatos, igimtu sirdeles ydu...). Net keliems metams prabegus po viso sito tevai vis mastydavo, ar dar gyva Olesia, kaip jai sekasi, bet niekada nesiryzo sito issiaiskinti - nenorejo traumuoti vaiko (kiekvienas laikinas atsisveikinimas jai budavo tragedija), o ir patiems butu buve be galo sunku...

Net nezinau, kam cia papsakojau sita istorija. Tiesiog noreciau dar karta pasidziaugt uz mamas ir tecius, kurie ryztasi i savo seimas priimti svetima zmoguti, ypac uz tuos, kurie jau turi savu vaikuciu