Kompiuteriniai žaidimai

O kas is to, kad tu ji matai, bet jis sedi kaip gluchonimoj? Ir dar nervuojasi kai kas kartati bandai jo ko paklausti.
Ir tas pats ar jis negrista visa para ar namuose sedi. Bet matai, akd zmogui aprt kompo niekas niekas neerupi
Net valgo prie kompiuterio.
Man jau dukra sako:
-mama, as busiu kaip tetis, nesuosi valgyti is virtuves.
Tegul jis savo prota ir energija atiduioda seimai. Nueitu su vaikais pazaisti i kiema, nusiveztu kur nors.
Nuo kada pradejo zaisti, kaip invalidas, sedi susiranges prie kompo ir sikna tik iki rukamojo pajudina. Tai visas jo darbas.

as cia jau esu pasisakius sioj temoj, bet paklausykit...
jau seniai mano vaikinas mebezaidzia kompiuteriniu zaidimu.. ir buvau labai laiminga... o db man teko isvaziuot studijuot i londona ir beliko tik bendravimas internetu. O jis visad neturi laiko: tai kasis, tai futbolas, tai baseinas, tai pasisedejimai sudraugais, tai jis nori miego.ir jau buvom susitare kad vakar susiskamnbinsim.. susirasinejom, bet nelb intensyviai, nes pasake, kad zaidzia per kompa zaidima. po poros valandu bandziau per skype paskambint ir zinot ko sulaukiau?!!!!! jis numete rageli ir ne viena karta. sake netrukdyk, o paskui is vis pasidare Do not disturb (turbut zinot kokia tai paslauga skype).... galiausiai snd ryte parase: atleisk saulyte, vakar zaidem ir ten skambinai tu viduri kovos
aisq nepasiteisinimas, bet visitiek ten arsiai mes pliekemes :/... sitas mane isvede is kantrybes... jis pats norejo test musu santykius, nors as sakiau, kad nieko neiseis.. o db sulaukiau tokios reakcijos

internetas blogis

Ir nieko sitoj situacijoj nepadarysi.......... Ir periekaistauti del to blogai, ir nieko nedaryti - blogai...

blogiausia, kad as tikrai myliu... ir del to labai sunku.

Nieko ir neišėjo.

manote? ir kodel man neleidziate buti naiviai? kodel visada ir visur zlugdote svajones, kurios padeda gyvent?... ar jus kaip vyru atsotavas galite kalbet uz visus kad neimanoma mylet per atstuma?

Negaliu pakesti, kai po darbo matau savo mieliausia horizontalioje padetyje ir su dzoistiku rankoje. Gatava ji su zeme sulyginti
O dar, kai nesiseka jam, tai pradeda sizuoti garsiai, tai as visai, vos laikausi
Geriau varytu zvejoti ar kur nori, bet ne prie kompo!

taip ir padaryk

maniskis irgi megsta pazaisti, bet kai jau noriu tai nuvarau, sakau uzteks ir viskas, arba dazniausiai abu prasedim kiekvienas prie savo laptopu kokia valanda, po to einam pailsinti akeles ir geresnio ka nors paveikiam kompai negerai

Daznai paskaitineju supermama.lt foruma, bet retokai ryztuosi parasyti. Dazniausiai ieskau kazkokio patarimo, kuri cia beveik visada ir randu, todel ir nereikia rasyti ir kazko klausti.

Bet dabar rasau, nes irgi nebesuprantu, kur, ko ir kaip griebtis...
Mano realybe tokia: gyvenam kartu jau pora metu. Jo darbas - susijes su kompais. Bet negana to, parejes namo, visa laisvalaiki leidzia irgi prie kompo - darbo dienom iki vidurnakcio, savaitgaliais - jo nematau net lovoj, zaidzia tol, kol uzmiega labai patogioj savo kompo kedej, ryte vel prabunda prie kompo ir vel zaidzia...
Na, jis megsta visokiausius simuliacinius geimus (skraido, vazineja rali, koviniai geimai), ko pasekoje net daug skraidydamas simuliaciniais geimais, jau sulauke realaus pasiulymo mokytis pilotuoti sklandytuva realybeje. Tai mane zavi - kad zmogus gali siekti ir pasiekti tai, kas yra virtualybeje kol patampa realybe. Pritariu toms, kurios sako, kad ne visi zaidimai tikrai yra vaikams. Nors as pati tu zaidimu nezaidziu, bet tikrai, kiek matau, kaip maniskis losia, nekart teko pastebeti, kad ten reikia kai kur ir daug, ir nerealiai logiskai mastyti, strateguoti ir pan. Aisku, salia kompo visada yra alaus butelys - ir taip kiekviena vakara. Tas irgi nerealiai erzina.

Tuos visus pora metu tarsi sau iteigdavau, kad viskas gerai, kol viena artima drauge neprabilo, kad ja sokiruoja maniskio toks pastovus sedejimas prie kompo. Nera taip, kad gyvenam tik sia diena - juk galvoji apie ateiti, apie vaikus ir staiga susimastau - ar tik dabar yra taip, ar vis tik yra vilties, kad maziau laiko prie kompo praleis, kai atsiras vaikai ir pan... Bet paskaitinejusi foruma tai matau, kad ir vaikai ir rupinimasis jais nera kliutis sedeti istisai prie kompo.
Na, tarsi tokia tokia tokia beviltiska situacija... Ir tu vilciu, kad jis maziau sedes prie kompo tikrai nera... Na, pasiguodimui, reikia pastebeti, kad jis prie to kompo ne vien zaidzia, bet daug skaito/domisi tam tikrais dalykais ir pan. Bet, kaip kazkuri is forumo dalyviu, issireiske - tai jau tampa manija, aplinkui niekas nerupi, paprasai sutvarkyt kambari (po vakarelio su draugais, per kuri irgi pagrindinis kalbu objektas buvo - kompas, zaidimai ir pan.) - pasako, kad sutvarkys rytoj. Tada norisi begti ir rekti. Kol kazkaip pries tai uzsimerkdavau, tol viskas ok.
Kazkada bandziau papriestarauti - pasakydavo - nepatinka - iseik. Ir as siaip nesu is tokiu zmoniu, kurie labai megtu gruzinti del neisplautu indu, neisnestu siuksliu ir pan. - jei po vieno prasymo to nepadaro, as vietoj to, kad pykciausi, nueinu ir pati ta padarau.
Na, realiai, graudu, graudu, myliu as ta zmogu, bet kaip su tuo kovoti - neisivaizduoju...

Vien tas jo pasakymas "nepatinka - iseik" mane izeistu, imciau ir iseiciau. Atrodo kad zmogiski santykiai, ir aplamai mylimo zmogaus buvimas salia tapes nebesvarbus. Manau per daug nusileidi brangiausiam. Jei jis pazadejo darba padaryti rytoj, tai ir tegu padaro, nereikia paskui ji kuopti, nes prie gero greitai iprantama.