na mums ir panasiai buvo. tik jokiu moteriskiu nebuvo.jau buvau pasiryzsui krautis daiktus ir vaziuoti namo,bet jo mama jam nebloga morala atskaite,tai verke galva ant keliu padejas.. Zaisti galedavo diena,nakti. Kaip autore rase tai taip ir man, kad nueidavau viena miegoti ir pabusdavau viena. As keldavausi i darba, o jis eidavo miegoti. Nepagalvokite, kad as tik dirbdavau, o jis namie prie kompo sededavo. Tiesiog musu darbu grafikas seniau labai budavo skirtingas. Kai dirbdavo,tai nereikedavo jokiu zaidimu,nes tam jau nebudavo jegu, bet per laisvas dienas tai kazkokia tragedija. Ne,kad su manim pabuti, o L2 pazaisti jam buvo geriau.. As nieko nesakau, kad nezaisk ir trink visus zaidimus lauk, bet tik ne tiek laiko tam skirti

po paskutinio barnio su mano pasakymu,kad as noriu namo su visu (esu ne LT) jis pasikeite. Paskutinem dienom vel prie to pacio zaidimo sedi, bet naktim nebludija

Dabar dirba,tai is vis jokiu problemu. Tikiuosi ir nebus

Tiesiog reikia laiku imtis veiksmu,kad ir kokie jie drastiski butu. Tikraja ta zodzio prasme pasiskundziau busimai anytai,nes nelabai su kuo ir turiu cia pasikalbeti (be draugo), tad nebeatlaikiau, o dabar visu tuo labai dziaugiuosi, nes zmogus kardinaliai pasikeite.