Mamos pienas

Sveikos mielosios, tiesiog norejau isgirsti jusu nuomone apie mamos pieno buvima, pradingima ir atsiradima.
As daug domejausi apie ilga ir sekminga vaikuciu maitinima krutimi. Esu tokios nuomones, kad kiekviena mama gali maitinti vaikeli. Ir kai isgirstu ka tik iskeptos mamytes pasakyma, as neturiu pieno, mane suima toks siutas, o kartu ir aibe klausimu. Kodel taip sneka mamos: ziniu stoka, nenoras maitinti ar tikrai gali siaip imti ir dingti pienukas o gal tai yra teisybe kad vienoms duota maitinti vaikelius o kitoms ne
Jusu nuomones man yra aktualios ir todel, kad tai yra susije su mano drauge, kuri sekmadieni pagimde mergyte, o jau vakar skambino jos mama ir prase manes pientraukio (kurioas neturiu) o po to drauges vyras parase zinute mazdaug "neskambink savo draugei, ji labai nervuota nera pieno ir mes apie tai nesnekam" Suspaude sirdi, bet kistis ir kitu mokinti kai to jiems nereikia as negaliu O labai noreciau padeti

kadangi pienas gaminasi galvoje, manau, svarbiausios priezhastys yra kelios:

1. per didelis galvojimas ir rupinimasis del naturalaus maitinimo. dabar mamos jauchia dideli spaudima maitinti naturaliai - prisiskaito kruvas "naudingos" informacijos ir be galo sureikshmina visa procesa. bet visa esme, kad maitinimas krutimi yra naturalus ir nieko baisiai daug mastyti ir rupintis nereikia - tas pats kaip kvepavimas. visishkai nera reikalo galvoti kaip kvepuoti. del perdidelio rupinimosi uzhsisuka uzhburtas ratas - jauna mamyte labai nori maitinti savo pienu ir del to rupinasi, stresuoja - pieno mazheja - mama dar labiau rupinasi - pienas ish viso dingsta... manau, visa situacija galima prilyginti neshtumo planavimui - kiek gandro nesulaukianchiuju skyrelyje yra pasakojimu, kad moterys, turejusios problemu del vaisingumo, pastodavo butent tada, kai nustodavo galvoti apie neshtuma ir kas menesi darytis neshtumotestus....

2. netike padejejai - gydytoja, dar gimdymo namuose leptelejusi "tu neturi pieno", ir uzhmirshusi pasakyti, kad pieno butinai atsiras po poros dienu... naujai ishkepta mochiute shokinejanti aplink su pientraukiu ir maitinimo grafiku... drauges su uzhuojautos kupinomis istorijomis apie sukramtytus spenelius, guzus, mastitus... etc. juk pirmomis dienomis po gimdymo, kai viskas taip nauja, baisu ir neaishku, labai lengva sutrikti, pasiduoti aplinkiniu panikai... rezultate - pienelis dingsta.

3. zhiniu trukumas, klaidinga informacija, etc. chia manau, komentuoti daug nereikia.

tavo draugei linkiu nusiraminti... viskas bus gerai. juk ka bekalbetume - vaikui svarbiausia buti mylimam. o tai jau nepriklauso nuo maitinimo budo

Zinai, as irgi daug domejausi maitinimu krutimi. Ne is zurnalu mamoms, ne Ieskodama tiesos prisikasiau iki saltiniu, taip sakant iki pirmu lupu Lietuvoje, kurios gali pasakyti kas ir kaip yra teisinga Deja, net ir zurnaluose galima atptikti oi kokiu giliu nesusipratimu apie maitinima krutimi, kad net siurpu darosi

Manau daug ka daro senas isitikinimas, kad "pieno nera": nebuvo musu mamoms, tai ir mums nebus. Todel paslaugiai visi ir klausineja - dar turi pieno? dar maitini pati? Cia paslaugiai ir su malonia nuostaba iki tarkim 3 men. o po to malonia nuostaba pradeda keisti nemaloni "vis dar maitini???" "kiek galima???"

Ir turbut kitas dalykas - naujagimio verksmas bei neramumas. Idealus vaikas turi pavalgyti ir miegoti. Jei nemiega, verkia, neramus - isvada yra tik viena: vaikas alkanas ir nera pieno. Lyg kudikis negali tureti kitu priezasciu verkimui, o ir miegoti jis turi su laiku vis maziau ir maziau

Dar man labai kliuva mamu ir/ar gydytoju noras zinoti kiek tiksliai suvalge ju vaikelis. O kai maitini krutimi - tai juk niekada nezinai. Is to kylantys patarimai nusitraukti piena, kad zinotu kiek yra, duoti misineliu kad "prisikauptu" pienuko, sukelia tik panika ir labai pasitarnauja pienuko dingimui...

O kitas dalykas - neturint pakankamo vidinio noro maitinti krutimi daug dalyku gali isgasdinti: pieno nebuvimas pirmom dienom, staigus fontanas po to, nugrauzti ir tragiskai skaudami speneliai, istisinis vaiko noras zisti, laktostazes...

Juk imanoma relaktuoti - priversti krutis gaminti piena net ir negimdziusioms moterims, jau nekalbant apie gimdziusias... Tai kokia kalba apie pieno nebuvima???

Aš irgi norėjau ilgiau maitinti pati vaikelį, bet deja . Maitinau vos mėnesį. Pieno mažėjo, mažėjo ir...Manau, vien pasiryžimo maitinti nepakanka, reikia, kad ir būtų palankios sąlygos maitinimui, t.y.-pirmiausia mama turi būti neišvargusi, bei nesinervintų dėl ko nors. Aš nervindavausi dėl mokslų, galvodavau, kaip praeis sesija, neišlaikysiu egzaminų ir pan. Naktim mažai išsimiegodavau, o be to niekas nepadėdavo, išskyrus vyrą, kai grįždavo vėlai iš darbo, arba tik, kai išvažiuodavau į kitą miestą pas tėvus.
Ir nesuprantu, kodėl tave suima siutas, jei mama neturi pieno , gal ji ir pati sielvartauja, kad jo neturi ir nieko negali padaryti?

va ir klausimas - o kodel nepasiemei akademiniu? Gali neatsakyti. Vaika auginti - tai neissimiegoti, tai norma mamos gyvenimeir tai netrukdo pienui gamintis Man taip pat nei su pirmuoju, nei dabar su dviem niekas nepadeda dienos metu, o vyras grizta velai. Bet pieno yra

Zinai, kazkaip per daug mamu teigia jog joms tiesiog nebuvo pieno, pamirsdamos priezastis, kuriu jos nenorejo ar nesugebejo pakeisti. Taip, yra mamu, kuriom nesigamina pienas, bet tokiu laaaabai nedaug.

Na va, o aš neturiu pieno, tiek kad mano mažylei užtektų, ir net nežinau kas dėl to kaltas Pirmą mėnesį galėjau kaltinti nuovargį, miego trūkumą, aplinkinių spaudimą, bet vėliau lyg ir viskas susitvarkė, o pienelio vistiek neužteko. Šiaip jaučiu, kad kai labiau susinervuoju ar kokių problemėlių atsiranda, tai pieno dar labiau sumažėja, kai nusiraminu - padaugėja, bet tarsi pas mane būtų kažkokia maksimali riba, kurios peržengti niekaip nepavyksta Vienam žurnale skaičiau, kad kartais būna, jog pieno gali neužtekti, kai krūtys nėštumo metu nepadidėja, tai kažkaip susiję su hormonais, o man jos nė kiek nepadidėjo ir nešioju tas pačias liemenėles kaip ir prieš nėštumą, tai gal sakau, dėl to, nors jaučiu atsiras mamų, kurioms irgi krūtys nepadidėjo, o pieno užtektinai turi

man per antra neshtuma krutys praktishkai nepasikeite... (na, padidejo tiek, kiek dabar kas menesi padideja priesh menesines ) ir pradejus pienui gamintis ishpampusios budavo tik pirma savaite. pieno gamybai susireguliavus visada buvo minkshtos. maitinau iki metu. nutraukiau tik del to, kad ishvazhiavome su vyru atostogu dviese, o gryzhus mazhius kruties nebeeme.

Na, manau, ne išeitis akademinės.
O daug, ar ne daug yra tokių, tai niekas statistikos neveda. Aš pažįstu taip pat keletą, kurios ko tik nedarė, bet pieno kaip neatsirado daugiau, taip neatsirado.

As jungiuosi prie Ragnez ir Raideles. Tik nelabai sutinku su ragnez, kad zindymas toks pat lengvas kaip kvepavimas.
Tikrai manau, kad daugelio mamu, kurios teigia, kad neturi pieno, beda yra tiesiog ziniu ir nusimanacio zmogaus pagalbos trukumas. Netgi cia forume tenka kartais dideliu nesamoniu apie zindyma paskaityti. Nekomentuoju ju, nes neturiu noro kazka irodineti. Kiekviena pati renkasi, ka gero duoti savo vaikui, o ko ne.
As pati turbut buciau buvusi viena is tu "bepieniu" jei ne gera seseliu pagalba.

Kiekviena mama nori savo vaikui visko, kas geriausia . Aš žinių turėjau, apie vaiko mitybą buvau prisiskaičiusi tiek ir tiek. Bet, kaip minėjau, vien žinojimo nepakanka, reikia, mano manymu, ir pačiai žindyvei būti gerai nusiteikusiai-ne stresuoti ir pan., bet kartais juk taip aplinkybės susiklosto .

Pritariu Ragnez ir Raideles..
As pradzioje irgi nervavausi..galvojau pieno nera..mano leliui neuztenka..Jei ne mama, buciau jauciu taip ir praradusi pienuka..Bet motinos palaikymas ir grieztesnis zodis, kad nepasiduociau, ir nepulciau i panika padejo..Mazajai jau keturi menesiukai..ir iskyrus mano pienuka nera nieko kito ragavusi (ne neskaitant Espumisano ir banano, kurio kartais dauodu paragauti..

Patikėk manim, tikrai ne kiekviena mama gali maitinti. Yra tokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių patys gydytojai uždraužia maitinti, nesvarbu kad pieno fontanai ir kad tavo noras labai jau didelis.