Pažink savo protą

Nebūtinai, bet labai tikėtina (kaip sakai - nepriimk asmeniškai). Aš kažkaip labiau Einšteinu pasitikiu Visi esam žmonės ir kalbam čia ta pačia kalba, tai nėra viskas visai tvarkoj jei tam, kad suprastume vienas kitą dar reikia kažkokių filtrų.
Tarkim yra žmonių kad ir šitam forume, kurių pozicijų aš nepriimu. Bet jie jas išdėsto aiškiai ir neįmantriai ir kad suprastum ką sako nieko papildomo nereikia.

Tiesiog man įmantrumas kalboj su kompetetingumu kažkokioj srity nesisieja. Kuo žmogus kompetetingesnis, tuo paprasčiau moka pasakyti.

Ne visi čia su vienodomis patirtimis, žiniomis, protu – filtru. Todėl ir kiekvienas tarp tų pačių žodžių suranda tik savo, prie ko jisai yra pribrendęs...
Prie ko tu esi pribrendusi tą ir surandi...
Pamėgink mažam vaikui paaiškinti Einšteino teoriją...
O jeigu kokiai kaimo bobutei aiškinsi, tai tau sakys: ko čia aukštom materijom, įmantriai kalbi – mandras gal labai…
Kiekvienam savo… Kita kart vietoj priekaištų geriau nelysti ne į savo, prie ko nepribrendai, arba stengtis kabintis pačiam į naują, tada atsiranda galimybė po truputi pastebėti esmę…
Bet jei nepasitiki mano kompetencija šioje temoje, tada telieka susirasti tą, kuriuo tiki, (kad ir Enšteiną ) Be tikėjimo tuo žmogumi iš, kurio prašai paaiškinimų tik pasitvirtinsi, kad teisingai galvojai ir pasiliksi prie savo... Todėl kiekvienam savo...

Na jei aukštom materijom kalbėsi taip ir sakys. Nieko keisto. Tik taip su ta kokia kaimo bobute kalbėt visai nebūtina

Mano protas neužsikemša ir be filtrų veikdamas Gal kad ribotas, platesnių galimybių protas matyt tikrai be filtrų niekaip, bo neatlaikytų
Papildyta:

didybės manija?
Papildyta:

Jei tavo patirtis tokia, nebūtina jos primetinėti man. Yra žmonių, kurie ir be jokių didelių simpatijų bando paklausyti ne tik kas, bet ir ką sako. Ir jei tai neatrodo tuščia, rezultatas nebūtinai būna toks kaip tavo parašytas.

Antra, pasitikėjimas žmogum iš oro neatsiranda Žmogum tiek imama dėl kažko pasitikėti, tiek nustojama...

Tikėti žmogumi ar abejoti? Nepastabus žmogus pasakys, kad tai priklauso nuo to, kuo tikėti?
Bet juk, bet kokia informacija kaip ir bet koks gyvenimo įvykis, situacija yra jokia! Informacija kaip ir gyvenimo įvykiai, situacijos priklauso nuo mūsų būsenos.
Būdami nuostabiame dvasios pakylėjime – jan poliarizacijoje – mes tikime kitu žmogumi!

Jeigu jus būsite in poliarizacijoje, tada tikrinsite, filtruosite informaciją per savo patirtį, žinias – savo filtrą. Filtracijos laipsnis ir parodo jūsų skepticizmo, užsidarymo nuo naujo, nuo savo išorinio pasaulio laipsnį! Kuo gilesnis užsidarymas tuo daugiau nepasitikėjimo, abejonių ir kritiškumo.

Esantis jan poliarizacijoje tikės jumis ir nereikalaus jokių įrodymų, o esantis in poliarizacijoje būtinai pareikalaus iš jūsų patikslinimų, įrodymų. Bet manau dabar jums aišku, kad jam jokių įrodymų išties nereikia! Tai ko gi jam iš jūsų reikia? Jam reikia, kad jus savo supratimą, mąstymą, pasaulėžiūrą pakeistumėte pagal jo! Paprastais žodžiais tariant, jus turite tik vieną šansą – įtikti!

Jeigu įtiksite – susilauksite komplimentų, kad esate protingas. Jei atsisakysite įtikti, tada turite užsičiaupti arba prasidės ginčas. Jeigu įsivelsite į ginčą, tai sustiprinsite savo atžvilgiu kritiką ir neigimą. Prašantis iš jūsų ,,įrodymų“ pradės jus dar labiau neigti!
Čia mano požiūris šis postas, atsakantis į klausimą kodėl...

Sekmės tau! Manau neverta ginčytis. Malonu buvo pabendrauti, bet ir kaip malonus žmogus būtų vistiek bendravimui yra sava riba. Aš jau savąja priėjau bendraudamas su tavimi. Tikuosi neįsižeisi, kad man tu nebeįdomi. Aš tikrai tikiu, kad tu mąstai taip kaip rašai, pripažįstu tavo supratimą ir nenoriu primesti savojo, bet man tavo supratimas nebeįdomus ir tiek. Renkamės bendrauti su tais, kuriais įdomu arba su kuriais neišvengiamai reikia. Man tikrai nereikia tau kažką įrodyti, primęst savo tiesas ir bendrų reikalų neturime ir t.t. Ir idomumo nebeturiu, todėl
kiekvienam savo...
(Noriu dar tave perspėti kaip naujokę dėl citavimo iškarpymų...Po ko tekstas įgauną kitą prasmę... Man tas pats, bet jei kažkam kitų iškarpysi cituodama, gali įsižeisti ir susilauksi nemalonės...)

Tada aš rinkčiaus jan poliarizaciją, geriau išsekti nuo laimės, negu nuo pykčio
Matyt, prigimtis prie kitos pusės traukia, vyriškiai daugiau senka nuo pykčio, juos tempia prie in

Matyt, viskam žmoguje savo laikas, galima skaityti, klausti, domėtis, bet kol neateina ponas Noras kažką pabaigti, tol tuščias reikalas, o tada Tada ateina ir žinios, ir patirtys.

Įdomu su tavim paplepėti, tik truputį per kitus dalykus aš prie to einu, na, kiti pavadinimai, kitoks charakteris ir kitokia patirtis veda prie to.


Ot įdomu būtų palyginti Kiek apsižvalgiau nuo savo varpinės, pašnipinėjau

bet to tikrojo tavojo stimulo taip ir nesupratau...

nenusišnekėk, jei pasitiki tai pasitiki. Abejojimas būna iki tol kol tas žmogus tavo akyse įgyja pasitikėjimą. Bet tavo filtruotas protas būtinai turėjo išverst į tai kas nepasakyta.
Papildyta:

Čia tamsta matyt kalbate apie savo patirtį, nes nė vieno su tamsta nesutinkančio minties kiek pastebėjau pats nesugebate priimti, nors ir įvelkate tai į įmantrių kalbų tiradą.
Papildyta:

Nieko naujo
Papildyta:

tai savaime suprantama, juk neįtikau, kur čia galiu būt įdomi.
Bet mano pasilikimas ar nepasilikimas šije temoje visiškai nepriklauso nuo to įtikau aš tamstos skoniui ar ne. Temos turi būti atviros diskusijai, o tu jas savo šaradomis bandai iš čia eliminuoti ir temoje patapti pagrindiniu paskaitininku, pamokslininku, kurio visi išsižioję turi klausyti. O jei nesutinka ar nesupranta - išeiti iš auditorijos. Bet čia kad ir kaip norėtųsi nėra tik tavo autorinis pasirodymas ir pasisakinėti gali bet kas nepriklausomai nuo tamstos simpatijų ar antipatijų.
Papildyta:

Aha, ačiū, norėjai ta prasme kažkaip pasiteisint dėl to, kad pats savo žinutes redaguoji keisdamas jų prasmę ir cituojančius bandydamas palikt kavailio vietoj?
Kitai niekaip savo proteliu nesuvokiu apie ką kalbi.
Viso teksto, jei jis visas tau neįdomus ir jei reaguoji į tam tikrą jo dalelę, cituot nerekomenduoja nė vienam normaliam forume, kaip tik pataria palikt citatoje tik tai, ką nori pakomentuoti. Čia apšviečiu tave kaip senbuvį.

Tame ir esmė, kad tu man įtikai. Jau minėjau, kad tikiu tavimi ir pripažįstu tavo supratimą, bet tik kaip vieną iš daugelio ir tiek. Yra daugybė įvairiausių žmonių ir man tikrai jie nekliūna, nieko prieš juos neturiu kiekvienas verda savo sultyse, turi savo supratimą apie kažką, gyvenimą. Bet ne su visais gi įdomu bendrauti. Būna įdomūs žmonės, kurie mąsto, gyvena visiškai priešingai, o būna neįdomūs, tipiški, primityvūs. To primityvumo, tipiškų, minioje pilna, bet mane domina įdomūs žmonės. Todėl vieni renkasi pašnekovus aludėse ir t.t. Kiti ieško kitokių pašnekovų, kiekvienas juk atsirenka pagal save, ne su visais gi įdomu.
O tu su šiuo savo postu, kuris tau savaime suprantamas vėlgi ir parodai į save pirštu, kad tau įdomūs tik tau įtinkantys. Deja man yra visiškai ne taip...

Beje tu vėlgi mano žodžius supratai savaip, aš tau nesiūliau neberašyti šioje temoje, o tik pasakiau už save, kad tu man asmeniškai nebeįdomi ir tiek.
Rašyk į sveikatą!

nežinau deja ar ne, bet būtent taip tau ir yra, tik pats tai visim išgalėm neigi, nors tai akivaizdžiau nei akivaizdu.

Papildyta:


Jei aš tau asmeniškai neįdomi, kodėl sekioji per visas temas (neakla - matau ) Kad savo protą per filtrus įtikintum, kad tikrai neįdomi?

Kadangi atsirado nauja dalyvė, tai ir sekiojau, pasidomėjau, jei sudominsi vėl sekiosiu. Kolkas susidomėjimas baigėsi. Labanaktis.

Taip - užsibrėšiu dabar gyvenimo tikslą - tave sudominti

Linijinis protas ir vaikų sveikata!

Vienoje temoje pastebėjau diskusijas apie vaikų sveikatą, kodėl šlapinasi vaikas į lovą, kodėl vaikai būna ligoti ir t.t.
Kam įdomu, siūlau apmąstyti ir kitokį požiūrį...


Paveldimumas(genetika) ir vaikus supanti išorinė aplinka yra placdarmas, nuo kurio jie yra priversti pradėti savo gyvenimą. Genetika yra viduje, o vaiką supančių žmonių protai yra jo išorėje.
Daugelis sako, kad vaikai dar neturi patirties... O jį supančios močiutės!?
Tos močiutės viską žino kas vaikui yra gerai, kas blogai. Tos viską žinančios bobutės kaip žemės drebėjimas besivystančiam vaikui… Ir jų iš vaikų gyvenimo neišmesi...
Vaikas dar mažas, bet jis jau egzistuoja viską žinančių močiučių, tėvų, gydytojų aplinkoje!
Tokia visažinių aplinka tampa jo egzistavimo sąlygomis, kuriose dar reikia adaptuotis ir išgyventi...
Pirmas kiekvieno mažo vaiko egzaminas, kurį jis turi išlaikyti, tai yra jį supanti suaugusiųjų, protingųjų, visažinių aplinka! Suaugusieji įsivaizduoja viską žinantys kas vaikui gerai ir kas jam blogai, kad jis galėtų harmoningai vystytis. Ir jie įspraudžia vaiką į tuos savo žinių rėmus.
Jie žino kas vaikui teisinga – neteisinga, naudinga – nenaudinga, kas gerai ir kas kenksminga, o vaikas turi adaptuotis ir išgyventi tarp tų visažinių, protingųjų žinių, kurias jam jie taiko...
Be visažinių tėvų, bobučių yra dar visažinė medicina...
Jeigu vaikas išlaikys pirmą egzaminą, tuomet jo laukia antrasis...
Jis turės adaptuotis prie gamtos, kuri jį supa, o paskui ir prie sociumo – darželis, mokykla ir t.t.
Visa šita vaiką supanti aplinka ir spraudžia vaiką į savo rėmus , o jis turi adaptuotis, taikytis, išgyventi...
Naktimis reikia miegoti, o vaikas nebelaiko šlapimo...
Yra seneliai, kurie irgi nebelaiko šlapimo. Pas vaikus nebelaikančius šlapimo ir pas senelius yra apkarpytas egzistavimo įvairovės ciklas. Tik seneliai patys save įspraudžia į primityvų egzistavimą. Emocijų nebėra, aplink neteisybė ir t.t. Tokių senelių egzistavimas tampa labai primityvus, vienpusiškas, be spalvų, nuobodus, primityvus, skurdus emocine prasme... O vaikus į primityvų egzistavimą įspraudžia visažiniai tėvai, močiutės, protingųjų aplinka...

Norint, kad vaikas būtų sveikas, gyvybingas, jam turi būti sudarytos įvairovės sąlygos, o ne įsprausti vaiką į savo primityvaus, visažinio, linijinio proto rėmus... Jam turi būti pasiūlytas labai platus egzistavimo asortimentas...
Tai daug egzistavimo fazių. Kai vaikas džiaugsmingas be priežasties – viena fazė; kai vaikas kaip gyvybingas, žydintis išsiskleidęs pavasaris – antra fazė; kai vaikas bėgioja, rėkauja, spardo – trečia fazė; kai vaikas nusiramina, palieka taikus – ketvirta fazė; kai vaikas dūksta, apverčia aukštyn kojom kambarius, lekia žaisti į lauką su draugais – penkta fazė; kai vaikas nustoja dūkti, nebebėgioja, nebešokinėja, o tarsi pasislepia pats savyje ir stebi viską vienu aprėpimu – šešta fazė; kai vaikas susižavi žaislais ir už ausų neatitrauksi – septinta fazė; kai vaikas lyg apgirtusiomis , pavargusiomis akimis žiūri į jus – aštunta fazė; kai vaikas visur lenda, o jus rėkiate nelysk, bet jį intuicija, pažinimo troškimas traukia iš vidaus, tai devinta fazė; kai vaikui pasakas sekate ir jam nuo įspūdžių akys lipa ant kaktos, tai dešimta fazė ir t.t. Ir vaikas turi miegoti kaip užmuštas ir negalima jam trukdyti...

Tėvai mano, kad jie vaiką vysto... Protas pas vaikus bręsta greitai betarpiškame egzistavime, vaikai greitai atskiria katiną nuo šunio, o jus pasakysite, kas čia per žinios? O juk tai žinios! Tai betarpiškos žinios. Pastebėkite kokia įvairovė reikalinga vaikui! O yra tėvai, kurie įspraudžia vaiką į kažkokius siaurus egzistavimo rėmus. Ir prasideda: pasakyk vaikeli kokia čia raidė, kas pavaizduota ant kaladėlės, paveikslėlio... Nereikia vaiko sprausti anksčiau laiko į tą intelekto vystymą ir įsprausti tik į intelekto vystymo rėmus, tada vaikas gal ir protingas, bet ligoniukas gali palikti... Vaikui reikia įvairovės! Negalima apkarpyti jo egzistavimo ciklo! Bet daugelis tėvų nesuvokia ir rėkia, šaukia, draudžia, prievartauja vaikus su savo protingu protu, spraudžia į teisingo – neteisingo, kultūringo – nekultūringo, gražu – negražu ir t.t. rėmus... Norint, kad vaikas vystytųsi, būtų gyvybingas ir sveikas nereikia vaikams pis... proto su savo visažiniu linijiniu slibinu devyngalviu bukagalviu...


Kas liečia vaikus debilus, tai jie grynai socialinė problema. Nereikia gimdyti jeigu yra sunkumai. Gamta visuomet būna prieš, bet yra medicina, kuri įsikiša su įvairiausiom injekcijom, dirbtinai palaikydama nėštumą…
Juk vaikas visuomenėje yra vertybė, taškai! Daugybė tėvų vaiką gimdo ne todėl, kad yra natūralus troškimas, bet todėl, kad reikia... todėl, kad jis tampa vertybė tėvams ir žaisliukas...
O vaikas paskui turės išsikapstyti iš viso to…
Tokie vaikai jau nuo gimimo turi apkarpytą egzistavimo ciklą. O čia dar įvyksta antras smūgis darželyje, mokykloje ir t. t; vaikas pradedamas sprausti į primityvaus linijinio proto rėmus...
Sakyk – A, B, C, kiek bus du kart du ir t.t. Nuo viso to vaikas nepabėgs, bet norint, kad jis būtų sveikas ir gyvybingas reikia apmąstyti ar neapkarpoma jo egzistavimo įvairovė, ar nespraudžiamas jis į vienpusiškus, primityvaus egzistavimo rėmus, ar neprievartaujate jo su savo visažiniu, knygų prisiskaičiuosiu protu...

Gerbiamos mamos, užsirašykite šiuos žodžius ir prisilipinkite virtuvėje ant šaldytuvo.
Vanduo, tai geriausia tavo iki šiol pasakyta mintis