QUOTE(barsukele @ 2008 01 06, 19:45)
Trupučiuką neaišku man.lšeitų, kad patalogiško jan nebūna? O gal protas nurimsta tada, kai in pereina į jan, nes tos būsenos nuolat kinta, ir virsmo momentu patiriama ramybės būsena?na, aš manau, kad tada, kai protas nustoja darbuotis atsiranda įžvalgos ir pan. Jan teigiamoje poliarizacijoje irgi turi kažkokias savybes, ne tik in. tai kas vyrauja žmoguje tada, kai žmogiškumas ištirpsta, nuplaukia į šoną?
Jan poliarizacijoje irgi gali būti patologija, galima išsekti nuo laimės, bet kadangi gyvename ne vienuolyne, ne kalnuose, o visuomenėje, kuri yra linijinio proto modulis todėl mes norime to ar nenorime neišvengiamai esame į tai įtraukti. Reikia aprūpinti save gyvenamu plotu, rūbais, buitiniais prietaisais, technika, turime mokėti mokesčius ir t.t. Sociumas priverčia mus poliarizuotis į in poliarizaciją . Ta poliarizacija yra gerai visiems pažystama iki kaulų ir deficito būti toje poliarizacijoje nėra. Kad galėtume gyventi sociume, tai yra labai svarbu, bet tema apie patologijas atsiranda tada kai visame tame žmogus užstringa, užsiciklina. Pradžioje tai teikia džiaugsmą, bet kiekvienas prieiname savo ribą, ne visi tampa olimpiniais čempionais, ne visi verslininkai milijonieriais, dainininkais, žvaigždėmis ir t.t. Kiekvienam tenka pasitenkinti savo asmenine riba. Bet kiekvienas patys sau iškeliame atitinkamus reikalavimus, duodame sau uždavinius, pastatome tikslus ir iškeliame sau atitinkamą kartelę, todėl ne visi pasitenkina pasiektu, užgyventu, įsigytu ir t.t. Daugeliui gyvenimas sociume tampa tikru maratonu, varžybomis ir daugelis tame maratone išsekina save emociškai, fiziškai, dvasiškai ir praranda sveikatą. Pradeda dominuoti nepasitenkinimas tuo kaip yra, pradedama dairytis į kitų gyvenimus, lyginti su savo pavydėti, rungtyniauti, kritikuoti, neigti, įsižeisti, jausti pažeminimą , ieškoti savo teisybės ir t.t. Žmogus po truputi tampa irzlus, sudirgęs, blaškosi mintyse, skuba, lekia, įrodinėja, kritikuoja, nespėja pasivyti madą ir t.t. Prasideda in poliarizacijos patologija! Gyvenimas tampa kova, varžybomis dėl savo pranašumo įrodymo, susireikšminimų, pripažinimo vaikymusi ir t.t.
Tuomet ir atsiranda temos kaip, save iš to nepasitenkinimo ištraukti, kad gyvenimas vėl tekėtų be kliūčių, džiaugsmingai... Tonos knygų vien tik apie tai dvasingumą, meilę, laimę, laisvę ir t.t.
Bet visa tai priklauso jan poliarizacijai!
Bet būtų labai paprasta, kad perskaitei ir iškarto prisidėjo sveikata, pozityvios emocijos ir t.t. Jan poliarizacija yra savybė, jos suprasti, nusipirkti, perduoti, suprasti neįmanoma. Gali viską suprasti apie sveikatą, bet jos taip ir neturėti. Supratimas yra tik informacija apie mūsų naujas galimybes, bet jas reiks savyje gimdyti.
Linijinis protas vaikosi kiekybės, o pavyzdžiui yra protas, kuriam kiekybė yra nereikalingas šlamštas, o svarbu tik kokybė!
Perėjus į tokį atskaitos tašką nebėra su kuo varžytis, rungtyniauti, nebėra dėl ko blaškytis, nervuotis, nerimauti, ko bijoti, nebėra ko kritikuoti ir įrodinėti savo teisybę telieka tik sau pačiam...
Uždirbti daugiau pinigų, prikaupti daugiau turtų, apkeliauti daugiau šalių, pasiekti aukštesnę vietą sociume ir t.t. viskas kas yra susiję su kiekybe tampa nereikalingu šlamštu.
Tas kitas protas gyvena visiškai kitais stimulais...
Jan patologija mums negresia todėl, kad ji tampa deficitu!
Įdomiausia, kad perėjus į jan poliarizaciją susitvarko ir sveikata, išsisprendžia visos problemos ir t.t.
Bet kaip pereiti į Jan poliarizaciją tokių metodų nėra yra tik pasufleravimai už kurių ir gali užsikabinti ieškantis išeities... Religijos, joga, cigun, meditacijos ir visi kiti metodai yra pasufleravimai ieškančiam.
Todėl kiekvienas ieško savo būdo...
