Dar karteli as
Papasakosiu apie savijauta. Iki vestuviu galvojau, na buna merginos jaudinasi, neuzmiega, tampa irzlios, bet... As ne tokia, man taip nenutiks
) Ir ka manot? Iki vestuviu ryto taip ir buvo. Atsikeliu ir suprantu, kad visa drebu, sirdis virpa, apetito nera, ciut ciut neasaroju... Labai jaudinausi
atskirai nuo mylimojo ir triuksmo atsisedau, pasimeldziau, palinkejau sau grazios dienos ir darnaus sutuoktinio gyvenimo. Pasimeldziau uz svecius, artimuosius, uz tuos, kuriu jau nebera. Truputi apsiraminau ir pradejau savo vestuviu ryto planus... Islikau isdidi iki pat ceremonijos... O metrikacijoj per priesaika, maunat ziedelius kaip emiau bliauti
) ir pabaigos nejauciu. Tik raminu save, kaip as, pati graziausia nuotaka atrodysiu apsibliovus
Isejus po ceremonijos buvo migla man, stovi teveliai priesais o as atrodo nieko nepazistu ir nieko nematau, tik rankos nepaleidziu vyrui
) ir zinot ka? na ir gerai kad pablioviau, matyt kamstis issove, juk taip ilgai tvardziausi
) O dabar jau savaitele praejo ir esu vis dar pakyleta, tokia laiminga ir isimylejusi savo vyreli
)
Moralas toks - Jus esate jaunieji, patys graziausi ir didziausi isimylejeliai, bliaukit jei norisi, islikit nuosirdzios sau ir mylimajam
.
Viskas pasimiršo... ir nuovargis, ir ašaros, ir pan...
