QUOTE(Bekasė @ 2013 04 08, 11:44)
ne - vaiku namu darbai yra vaiku rupestis. Jeigu nepadarys, patys kentes uz tai.
As galiu padeti jeigu nesupranta kazko konkreciai.
Iš daugelio Jūsų pasisakymu susidaro įspūdis, kad Jūsų vaikui problemų nėra, vaikas turbūt tiesiog tingus, kad jį veikia bausmės.
QUOTE(Loranija @ 2013 04 08, 13:36)
Mamytės, o jūsų vaikai visad pasako, kai reikia atsinešt kažkokių ypatingų priemonių? Nes manoji tai megėja 9 valandą vakaro pasakyt, kad reikia kažkokias gėlytes padaryt, arba jau važiuojant, mašinoj prisimena, kad jai šiandien žvakės ar plastelino reik
Visada prisimena, kada kas vyks mokykloje ir kokių priemonių reikia. Nėra buvę, kad pamirštų
QUOTE(Para @ 2013 04 08, 17:06)
Ir labai protingai darote, kad kaip už bausmę apribojate TV ar kompiuterį. O griežtumo tai reikia. Jeigu ne dabar vaiką atsakingumo darbštumo mokysit, tai kada. Vėliau jau bus per vėlai. Iš patirties žinau. Lenk medį kol jaunas. O, kad vaikai bamba, tai pabambės ir nustos. Pati džiaugsitės kai pagalbininką namuose turėsite. O su vaiku pakalbėkite apie save: kiek darote darbų kuriuos reikia padaryti, nors ir nenorite ir kiek darote tai kas smagu. Nes kartais vaikams atrodo, kad indus plauti mamai labai smagu, nors visi tuo metu TV žiūri. Kol neišaiškinsit tol nesupras.
Vaikai yra puikūs derybininkai: aiškiai žino ko nori, ir žino kur tėvus ir kaip paspausti. Jie nežiūri į tolesnę perspektyvą. O mes suaugę atvirkščiai: žiūrim toli į priekį. o pasakymas "Kad visai neįdomus jo gyvenimas" groja ant jausmų. "Na gal mama pasigailės". Na daug kantrybės reikia su tais vaikais.
Iš bausmių jokios naudos, jei vaikas turi didelių mokymosi problemų. Kompiuteris, televizorius ne kartą buvo uždraustas, bet tai neveiksminga priemonė, jei vaikas vienas nepajėgus atlikti jokių namų darbų be pagalbos, išskyrus skaitymą. Ir tas savarankiškas skaitymas gaunasi tik mechaninis, o suvokimo 0.
QUOTE(jurgilas @ 2013 04 08, 22:04)
Smagu, kad Jusu vaikui tai veikia. Kad jis kencia nepadares namu darbu.
Suprantu, kad bausmė yra gerai, kai vaikas pajėgus atlikt namų darbus, bet yra tik tingumas. O kai vaikui kraunamos bausmės už tai, kas jam vienam neįmanomatai jau vaiko traumavimas psichologine prasme.
QUOTE(Kriiste @ 2013 04 10, 17:00)
*tai nereikia bausti, jei tai neveikia,
*o skatinimas naturalu kad dazniau padeda - geriau ne atimti kompiuteri - o atlikus viena namu darba (ne visus is karto) tarkim 10 min pazaisti, atlikus kita iki tam tikro laiko (tarkim megstamo filmuko) - prizas filmukas
*
* po atliktos užduoties paskatinimas tikrai negali būti televizorius ar kompiuteis, nes informacija, kuri išmoko/suvokė ruošdamas namų darbus, iš karto po to informacija iš IT užgožia, tai kas išmokta ir galvoje nelieka nieka(ne kartą mano girdėta specialistų nuomonė, paskutinį kartą VRC)

Mūsų pertraukos tarp namų darbų - poilsis pasivartant lovoje, pakalbant apie praėjusią dieną, pasikutenant, pažaidžiant sukritus į lovą arba žaidžia žaislais.
QUOTE(Karusia @ 2013 04 10, 19:12)
Krysta - kaip įsivaizduoji savarankišką pamokų ruošimą vaikui su sutrikimais?
reikia parašyti keletą eilučių. Neišeina, nes sutrikimas regimajame kažkame - ranka -akys ryšys neveikia, raidės per pamoką rašyti neišmoko. Sėdėjom namie ir mokėmės rašyti raides - dvi eilutes, kol pagauna užraitymus, dvi eilutes gražiai, tada dvi eilutės į gerą sąsiuvinuką. tada junginys su kita raide - dvi eilutės į juodraštį kol pagauna, dvi eilutės gražiai, dvi eilutės - į sąsiuvinį.
Skaitymas. Skiemuo visada buvo jungiamas atbulai. Pusė valandos, kol tą tekstuką perskaito du kartus. Matematika - loginio ryšio nepagauna. Sėdim, skaičiuojam - ant obuolių, degtukų - dar ko tik nori.
kaip įsivaizduoji - vaikas vienas - mūsų skyriuje - su sutrikimais - pajėgus įveikti?
VISIŠKAI SUTINKU.
QUOTE(Bekasė @ 2013 04 10, 19:52)
netenkama pramogu ne todel, kad nelieka laiko ( nes pvz sestadieni ar sekmadieni, tai laiko yra), o todel, kad neatliko savo pareigu - ir tai yra aiskiai pasakoma.
Taip pat skatinimas, kai padaro kazka gerai - smulkmena uz maza pasiekima (pvz pagyrima, kad siandien gerai per pamoka atsakinejo), rimtesnis paskatinimas uz didesni rezultata - pvz yra susitariama, kad jeigu semestrinis/trimestrinis ivertinimas nebus blogesnis nei, tai tada gaus ta ar ana...
Sunui taip esame skolingi paskraidyma parasparniu.
Jau ne kartą pastebėjau, bet dabar ir pasakysiu, kad Jūs dėl savo vaiko nedarote nieko, tik baudžiate (čia kaip kažkada sakėte, kad mes nedarome nieko, tik tą ką ir visi tėvai

ir aš ne piktai, o tik konstatuoju faktą

). Jūs sėdite su vaiku kasdien vis vakarą prie namų darbų, vaikas vis tiek nieko nesupranta, kitą vakarą sėdite iš naujo, bet viskas tik tam kartui ir vis tiek vaiką už baudžiate??? Nes juk jis neatlieka savo pareigos-mokytis, nesvarbu, kad nesupranta? Jūs pažįstate vaiką, kuris nenorėtų planšetinio kompiuterio? Mes pernai vaikui buvom pažadėję po mėnesio bent šiek tiek geresnių mokymosi rezultatų, po bent kažkiek savarankiškai atliktų namų darbų, bet iš viso žinote, koks rezultatas-vaikas pradėjo mikčioti. Čia vaiko skaitinimas ar bausmė? Kaip Jūs tai įvardintumėte? Aš (dabar) - tik žiauriausia bausme, nes vaikas, beprotiškai stengėsi, norai didžiuliai, bet kai vaikui nesiseka, tai įsivaizduojat, kokie jausmai jame nuolat gyvena? Jis nori to kompiuterio, stengiasi, bet jam NEIŠEINA! Kokios emocijos jam tada kyla? Sūnaus žodžiai: "kai kuriems vaikams tėvai perka "liečiamus" telefonus už tai, kad jie gerai mokosi, jie gali žiūrėti televizorių, žaisti kompiuteriu, eiti į kiemą kada nori, o aš taip stengiuosi, bet man nieko neišeina. Mamytukai, ką man daryti, kad mano smegenys būtų kaip jų, kas aš sugebėčiau mokytis kaip jie, kad aš bent kiek geriau nei dabar ir užsidirbčiau tą planšetinį?" Gera bausmė vaikui? Čia tik vaikui žiauri psichologinė trauma

Tokios ir panašios bausmės vaikui tinka tuo atveu, kai jis sugeba, bet tingi arba kažkiek sugeba, bet mažai daro.
Iš
kai kurių (tikrai ne visų) specialistų pasisakymų šioje temoje, jų pasidalintų skatinimų-bausmių sistemos taikymo principų darau išvadą, kad jų darbo metodikos ir principai tokie pat kaip mūsų miesto PPT psichologės pasakymas, kurį gavau nuėjusi ieškoti pagalbos:"O ko jūs tą vaiką taip spaudžiate? Duokite vaikui gražią vaikystę. Vaikui mokyti yra mokykla, tai jie ir tegu moko"

Tada aš gražiai padėkojau, pasakiau, kad vaikas yra MŪSŲ ir mokyklai aš jo "nenumesiu", kaip dibau ištisus vakarus taip ir dirbsiu, nes noriu, kad vaikas bent jau skaityti,rašyti ir skaičiuoti mokėtų, nors ir minimaliai". Nieko nedarysim, tai nieko ir neturėsim.
Na ir išsiliejau
P. S. bet tikrai ne dėl mėnulio fazės