QUOTE(Kriiste @ 2013 04 10, 21:10)
tai va kad to
norit Jus, ne vaikas ir neivertinat kad galbut jam tai per sunku, paprasciausiai per sudetinga... Ir taip neturi but... Kita mama gali sakyt kad nori, jog vaikas vaiksciotu - neziurint i tai, kad jo kojytes paralyzuotos, nu nori ir dirbs tuo klausimu kiek gales - o kas nuo to kencia? - tik ju paciu vaikas... Nuo to nuolatinio spaudimo, nesekmes potyrio - tik vaiko saviverte mazeja, juk jis jums jau atvirai sako - kad kodel as toks? kodel mano smegenys prasti?
As suprantu
kad vaikas kai tingi - reikia ji spustelt (bet tik kai gali, o tingi), o kai jau turi rimtu sutrikimu - uzduotys turetu buti atitinkancios jo realu lygi, tada jis jaus pasitenkinima savo pasiekimais ir gebejimais, tad ir noras bus ir motyvacija ir atsiras uz ka pagirti, o koks skirtumas kada skaiciuot, skaityt, rasyt ismoks - jei tik to tesitikima - 1,3 ar 9 klaseje - svarbu ismoks
Mes
norim ir pasiekiam patį mažiausią minimumą juodu darbu ir tikrai nesustosim. Jei nedirbsim papildomai po pamokų, jis nesugebės net rašyt ar skaityt dviejų skiemenų žodžių. Įdėjus labai daug pastangų (mūsų ir mokytojos) bent kažką mes šiandien turim. Būtume galvoję, kad ai, nieko vis tiek iš jo nebus, tiek to, tai gal šiandien jis net skiemens iš dviejų raidžių nesudėtų. Mes puikiai įvertinam vaiko galimybes, nesėdim prie tų užduočių, kurių jis nesuprato pirmoje klasėje ir kurių jis šiandien (trečioje klasėje) vis dar nesuvokia. Paprasčiausius skaičiavimo veiksmus didžiulio įdirbio dėka jis sugeba atlikti. Žino, kad aritmetinius veiksmus pradedam atlikti nuo vienetų ir paeiliui einam iki tūkstančio. Dauginam, dalinam, sudedam, atimam, kad ir skaičiuotuvo pagalba, bet vis tiek dirbam ir padarom. Ir už kiekvieną mažiausią teisingai atliktą veiksmą (nesvarbu, kad mama sėdi šalia ir dažnai "užveda ant kelio") vaikas yra skatinamas ir giriamas.
Ši tema ne apie tingius vaikus, o apie vaikus, turinčius problemų, tai mamos, kurių vaikai tingi, turėtų susikurti atskirą temą pokalbiams. Tokioje temoje tiktų ir aukščiau šioje temoje minėtos bausmės. O šioje temoje bausmė ir paskatinimai, kaip Jūs ir minėjote, turi atitikti realų vaiko lygį, o ne atimam, uždraudžiam, spaudžiam ar skatinam už tai, ką vaikui padaryt sunku. Aš taip kalbu, nes man tai jau praeitas etapas ir, beje, labai gaila, tokią sistemą taikiau patarta spec. pedagogės mokykloje. Atrodo, žmogus dirba ne pirmus metus mokykloje, turi daug patirties, tai kaip nepasitikėsi. Ir su mūsų vaiku dirbo jau antrus metus, matė jo galimybes, bet skatinimų-bausmių sistema buvo pasiūlyta kaip jau anksiau minėjau. Suprantu, kad geriems specialistams sunku girdėti ir sutikti, kad ir jų tarpe yra tokių bendradarbių, bet aš kalbu iš tėvų pusės ir kalbu iš labai skaudžios patirties
Dar vienas pavyzdys iš mūsų patirties. Pirma klasė (rugsėjo mėn.). Vaikas nelabai aiškiai taria "r" raidę. Lankom privačius užsiėmimus pas logopedę(kasdien po valandą). Kaip tik tuo pat metu pirmokai vedami pas logopedą įvertinimui. Mūsiškiui, aišku, skiriama logopedo pagalba, 1 pamoka per savaitę. Nueina sūnus į
pirmą logopedinį užsiėmimą vieną savaitę. Kitą savaitę sūnus mokykloje nueina pas logopedę antrą kartą (tuo pat metu privačiai pas kitą logopedę mūsų vaikas jau eina turbūt 12-13 kartą). Po to antro logopedinio užsiėmimo (jis buvo po pamokų) logopedė palydi vaiką iki rūbinės (juk vaikui pirmos dienos mokykloje, tai vaikai lydimi visur). Prie rūbinės vaiko laukia tėtis. Kol vaikas rengiasi, tėtis kalbasi su logopede:"kokios problemos, kuo padėti vaikui galime". Logopedė:"Turbūt su jūsų vaiku darželyje visiškai nedirbo logopedė, nes va po vieno užsiėmimo jis jau visai gražiai tą "r" raidę taria. Būtų gerai keli individualūs užsiėmimai ir manau per keletą pamokų mes tą problemą išspręstume" (vyras ir dabar dažnai prisimena, kaip švelniai ir padrąsinančiai/paguodžiančiai (?) ji pasakė paskutinį sakinį apie individualius užsiėmimus). Lygiai po 15 mokamų privačių užsiėmimų vaikas puikiai tarė "r" raidę, o visus laurus manė nusiskynusi mokyklos logopedė, kuri galvojo, kad stebuklą padarė per 3 akademines valandas, o tėvai nedorėliai net neatsidėkojo